Europos Komisija oficialiai patvirtino, kad unikalia tarpukario modernizmo architektūra garsėjančiam Kaunui bus suteiktas Europos paveldo ženklas. Tai neabejotinai prisidės prie tarpukario modernizmo architektūros išsaugojimo ir pritrauks į Kauną šiuo išskirtiniu reiškiniu besidominčius užsienio turistus.
Tarptautinė ekspertų grupė 2014-aisiais vertino nacionaliniu lygiu atrinktas ir Europos Komisijai ES valstybių narių, prisijungusių prie Europos paveldo ženklo iniciatyvos, pateiktas 36-ias paraiškas. Po ilgų svarstymų buvo parengta ataskaita, rekomenduojanti Europos Komisijai suteikti Europos paveldo ženklą 16-ai vietų ar objektų, tarp kurių – Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška „1919-1940 metų Kaunas“.
Pastarąsias dvi dienas Kaune viešėjo Europos paveldo ženklo filmavimo komanda, kuri įamžino svarbiausius tarpukario laikotarpio objektus, tarp jų Karininkų ramovę, Centrinį paštą, Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, Vytauto Didžiojo karo muziejų ir kitus.
„Tai – labai reikšmingas įvertinimas Kaunui. Siekdami Europos paveldo ženklo, stengėmės atkreipti Lietuvos bei Europos gyventojų dėmesį į unikalų Lietuvos architektūrinės kultūros reiškinį – Kauno tarpukario modernizmą. Šis ženklas prisidės prie tarpukario modernizmo architektūros mūsų šalyje išsaugojimo, visuomeninio statuso stiprinimo, požiūrio į šį palikimą formavimo bei tolimesnių tyrimų“, – teigė interviu Europos paveldo ženklo filmavimo komandai trečiadienį davęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Pasak miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjos Andrijanos Filinaitės, Kaunas atsidurs Europos paveldo ženklo žemėlapyje su regioniniu mastu išskirtine tarpukario architektūra, kuri primena aukso amžiumi vadintą Laikinosios sostinės laikotarpį. Neabejotina, jog tai į miestą pritrauks dar daugiau turistų, kurie domisi būtent šia unikalia materija.
ELTA primena, jog po Pirmojo pasaulinio karo, Lenkijos kariuomenei okupavus Lietuvos sostinę Vilnių ir rytinę šalies dalį, Kaunas tapo sostine bei svarbiausiu Lietuvos miestu. Lietuvos valdžia, inteligentija ir pramonė persikėlė į Kauną. Kaunas pavadintas moderniu laisvos Lietuvos simboliu. Prie to prisidėjo ir dėkingos aplinkybės: visuomenė buvo pasirengusi pokyčiams. Miestui reikėjo įvairios paskirties pastatų, o juos projektuoti galėjo talentingi, gabūs, mokslus užsienyje baigę ir į Lietuvą grįžę šviežių idėjų pasisėmę architektai.
Šis Kauno virsmas europiniu miestu paliko ryškius pėdsakus vėlesniame Lietuvos valstybės vystymesi: nulėmė šalies norą kovoti dėl laisvės, išsiveržti iš sovietinės okupacijos, suformavo miesto mentalinį identitetą bei fizinį veidą.
Tai – tik antras architektūros periodas (be baroko), kada Lietuvos architektūra žengė koja kojon su visa Europa. Per 20 metų suformuota gausi Kauno tarpukario architektūra, jos tanki koncentracija mieste yra unikalus reiškinys visoje Europoje, tarptautiniame modernizmo kontekste atspindintis tiek tuometines Bauhaus stiliaus tendencijas, tiek išskirtinę tautiškumo, lietuviškumo stilistiką, išskiriančią modernią ir kokybišką Kauno tarpukario architektūrą iš bendro Europos konteksto.
Tapęs valstybės sostine ir europietišku centru, XX a. pirmoje pusėje Kaunas netikėtai įgijo unikalią reikšmę Europos žemėlapyje. Kurdami pažangų miestą, jaunos valstybės architektai darniai įsiliejo į europinį kontekstą. Laikinojoje sostinėje kylantys atskiri pastatai, kvartalai ir kompleksai darė didžiulę įtaką viso miesto įvaizdžiui.
Kaune tarpukariu įsteigtos tokios institucijos kaip Lietuvos universitetas, Meno mokykla, Aukštieji kūno kultūros kursai, Dramos ir Operos teatrai, radijas, Karo muziejus, astronomijos observatorija. Mieste sparčiai vystėsi pramonė, vyko aktyvus europietiškas gyvenimas, didelis dėmesys skirtas kultūrai ir sportui. Atsižvelgiant į tai, 1939-aisiais, trumpiau nei per vienerius metus, buvo pastatyta Sporto halė. Joje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrą kartą laimėjo Europos čempionų titulą, tarsi apvainikuodama Kauną Europos akivaizdoje.
Kauno miesto savivaldybė primena, jog Europos paveldo ženklo įteikimo ceremonija įvyks Briuselyje balandžio 15-ąją. Po to atitinkamoms vietoms ar objektams Kaune bus leidžiama naudoti lentelę su Europos paveldo ženklo logotipu. Jos bus įtrauktos į ES viešinimo bei skatinimo strategiją, skirtą Europos paveldo ženklui, taip didinant jų žinomumą. Galiausiai laimėtojai dalyvaus metinėje objektų tvarkytojų konferencijoje, kur turės galimybę užmegzti ryšius su kolegomis ir praplėsti savo žinias.