Ne mažiau įdomu ir pasižiūrėjus į savivaldybes, kurios skambėjo įvairiuose skandaluose. Vieni politikai iš balos lipa sausi, kitur gi politinės aistros rinkėjams tiek nepatiko, kad politinį krachą patyrė visi rietenų dalyviai.
Alytus: krito ir meras, ir jo priešai
Jurgis Krasnickas ir jo keiksmų skandalas buvo vienas ryškiausių, jeigu ne pats ryškiausias įvykis savivaldos rinkimų fone. Žinoma, viešumoje pasirodė įrašai, kur meras kalba apie pinigų „p**dinimą“ ir Lietuvą siunčia „na**ui“, negalėjo nepaveikti rinkimų rezultatų Alytuje. Tačiau meras – ne vienintelė skandalo auka.
Keiksmų skandalo fone Alytuje labai daug reiškėsi „tvarkiečiai“. Alytaus „tvarkiečių“ lyderis Gintarus Šurkus organizavo protestus prieš J. Krasnicką, ne sykį reikalavo mero atsistatydinimo dar prieš rinkimus. O rezultatas, švelniai tariant, nedžiugina. „Tvarkos ir teisingumo“ partija į Alytaus tarybą nepateko – taigi už borto lieka ne tik G. Šurkus, bet ir, pavyzdžiui, su J. Krasnicko duobkase Laura Radzevičiūte siejamas buvęs Alytaus meras Česlovas Daugėla. Jis „tvarkiečių“ sąraše pašoko iš 53-osios į 6-ąją vietą, bet tai menka paguoda, kai partija lieka prie suskilusios geldos.
O Kaišiadorių „žvaigždėms“ pasisekė
Dar viena spalvinga savivaldybė – Kaišiadorys. Čia J. Krasnicko pėdomis savotiškai ėjo kitas socdemas, kandidatas į vietos tarybą Algimantas Radvila. Prieš pat rinkimus pasirodė garso įrašas, kuriame jis riejasi su „darbiečiu“ vestuvių muzikantu, kuris reikalauja esą nesumokėtų pinigų už grojimą teisėjams iškeltoje puotoje.
Dar viena Kaišiadorių socdemų žvaigždė – Marius Muižinikas, per keletą taryboje metų iš skolininko tapęs milijonieriumi, kai socdemo uoliai slepiamas geradaris iš neįvardintos užsienio šalies M. Muižiniko šeimai per kelis kartus padovanojo arti 2 mln. eurų siekiančią pinigų sumą.
Tiesa, pagal partines simpatijas Kaišiadoryse situacija kiek pakito. Prieš ketverius metus socdemai ir liberalai gavo apylygį skaičių balsų ir tiek pat vietų taryboje, o dabar dešinieji gana stipriai aplenkė socialdemokratus. Nors taryboje tai davė tik vieno balso persvarą liberalams, dešiniųjų pozicijos Kaišiadoryse atrodo tvirčiau – liberalai su konservatoriais čia gali sudaryti daugumą be papildomų partnerių, o mero rinkimų antrajame ture grumsis šių dviejų partijų atstovai Romualdas Urmilevičius ir Vytenis Tomkus.
„Prisiskraidęs“ meras – favoritas
Kad skandalai nebūtinai reiškia politinės karjeros pakasynas – įrodo ir Švenčionių meras Vytautas Vigelis.
Mero „prisiskraidymas“, panašu, nepagadino ir Darbo partijos pozicijų. „Darbiečiai“ Švenčionyse surinko beveik trečdalį visų balsų.
Jei antrajame ture V. Vigelis pralaimės, tai turbūt bus galima vadinti nedidele sensacija.
Anykščių meras šansų neprarado
Anykščių meras, konservatorius Sigutis Obelevičius pagarsėjo pasirodžius medžiagai apie jo bendravimą su laisvo elgeslio moterimi ir paties mero pareiškimus, esą susitikimai buvo, bet jis neva važiavęs atsiimti paskolintų pinigų.
Savo ruožtu, meras S. Obelevičius J. Krasnicko likimo išvengė. Tiesa, konservatorius negali būti tikras, kad liks poste. Į antrąjį turą jis išėjo nedidele persvara nusileisdamas liberalų kandidatui Kęstučiu Tubiui.
Plungės širdžių ėdikas – už borto
Dar viena marga persona savivaldos rinkimuose – Visvaldas Nekrašas, labai spalvingos reputacijos Plungės politikas ir psichiatras, ne kartą pagarsėjęs incidentais su moterimis.
V. Nekrašas su sutuoktine kadenciją baigiančioje taryboje atsidūrė kaip Lietuvos socialdemokratų sąjungos kandidatai. Šių metų rinkimuose kandidatavo jau trys Nekrašai – kompaniją papildė politikų šeimos atžala Julius.
Panašu, kad Nekrašai prie Plungės valdymo prisidėti šansų turi nedaug. Jau dabar liberalai ir konservatoriai turi pakankamai balsų sudaryti daugumai, ir būtent šių dviejų partijų kandidatai išėjo į antrą mero rinkimų turą.
Dvigubas fenomenas Visagine
Pernai Lietuvoje pagarsėjo Dalia Štraupaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) dėl korupcijos sulaikyta ir ne vieną naktį areštinėje praleidusi Visagino merė.
Na, STT „meilė“ D. Štraupaitės karjeros nesugriovė – Lietuvos laisvės sąjungos merė pelnė daugiausiai balsų pirmajame rinkimų ture.
R. Pakso gimtinė nebemyli „tvarkiečių“
Rimti signalai partijai „Tvarka ir teisingumas“ – ne tik Mazuronių šeimos trenkimas durimis. Rinkimai parodė, kad Rolando Pakso gimtieji Telšiai nusisuko nuo „tvarkiečių“.
2011 m. „tvarkiečiai“ Telšiuose rinkimus laimėjo, 2007 m. – taip pat. O šiemet „Tvarka ir teisingumas“ R. Pakso gimtinėje gavo tik 4 vietas taryboje, nusileisdama ir socdemams, ir „darbiečiams“. Na, „tvarkietis“ Almantas Lukavičius pateko į antrąjį mero rinkimų turą, bet ten kur kas tvirčiau atrodo socdemo Vytauto Kleivos pozicijos.
Darbo partijos paguoda – L. Graužinienės apygarda
Panašu, kad L. Graužinienės tapimas Seimo pirmininke ir Darbo partijos lydere padvigubino „darbiečių“ gerbėjų gretas Ukmergėje: iškovotos 6 vietos taryboje, geri šansai mero rinkimų antrajame ture ir realios galimybės formuoti daugumą. Beje, daugiausiai balsų ir tiek pat kėdžių taryboje iškovojusių socdemų kandidatas į antrą mero rinkimų turą čia nepateko.
Meras į kairę, taryba – į dešinę
Viena didesnių intrigų antrajame merų rinkimų ture – atvejai, kai išrinktajam merui ir valdančiajai daugumai gali būti ne pakeliui. O tokių atvejų gali būti ne vienas.
Vienas labiau tikėtinų atvejų – Klaipėdos rajonas. Čia socdemai pagal gautus balsus užėmė tik trečiąją vietą, tačiau jų kandidato pozicijos mero rinkimuose prieš antrąjį turą atrodo tvirtesnės. Šiuo metu po 5-6 kėdes taryboje turi net 4 partijos, atitrūkti gali tik 6 vietas pelnę liberalai – sėkmės mero rinkimuose atveju. Kaip bebūtų, porinkiminė matematika Klaipėdos rajone sudėtinga, ir įmanomi įvairiausi variantai.
Dviejų liūtų kova – ir Tauragėje. Čia tarybos rinkimuose geriau pasirodė 10 kėdžių iškovoję socdemai, liberalai atsilieka nedaug – su 8 vietomis taryboje. Socdemas ir liberalas grumsis ir antrajame mero rinkimų ture. Išskirtintis atvejis visoje Lietuvoje: abu politikai jau pirmajame ture surinko daugiau nei po 40 proc. balsų, o kas laimės antrajame – gali nulemti ir kelios dešimtys rinkėjų. Ir jau dabar akivaizdu, kad daugumą klijuoti gali ir socdemai, ir liberalai – netgi nepriklausomai nuo mero rinkimų baigties.
Liberalai ir socdemai grumiasi ir dėl valdžios Trakuose. Tiesa, su viena sąlyga – jei rinkimų rezultatai čia nebus anuliuoti dėl įtarimų sukėlusių išankstinio balsavimo biuletenių. O jeigu rinkimai čia tęsis be sutrikimų, panašu, kad koalicija neapsieis be Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – nebent socdemai ir liberalai suvienytų jėgas.
Galbūt dar įdomesnė padėtis – Zarasuose. Čia po keturias vietas pelnė socdemai, liberalai ir „darbiečiai“. Antrajame mero rinkimų ture – socdemas ir visuomeninio komiteto „Švari savivalda“ kandidatas. Jei laimės pastarasis – net keturios politinės jėgos taryboje turės tiek pat balsų. Tad koalicijos variantų skaičius Zarasuose – daugiau nei įspūdingas.
Skuode mero rinkimų favorite atrodo „darbietė“ Seimo narė Audronė Pitrėnienė. Čia situacija savaime įdomi – faktiškai A. Pitrėnienė atstovauja dviem politinėms jėgoms: Darbo partijai ir visuomeniniam komitetui „Permainų laikas“. Šios dvi politinės jėgos iškovojo 5 vietas taryboje – tiek pat, kiek konservatoriai. Kai daugumai reikalingi bent 13 balsų, Skuodo greičiausiai laukia tikrai nelengvas ir intrigų kupinas koalicijos formavimas.
Ne mažiau marga – ir Šilutės rajone. O kad rinkimus laimėjusi partija neturės savo mero – jau faktas. Antrajame mero rinkimų ture – „tvarkietis“ ir Lietuvos laisvės sąjungos atstovas. Net penkios politinės jėgos Šilutėje gavo po 2 vietas taryboje, tad koalicijos dėlionės bus tikrai sudėtingos.
Jokių garantijų partijos neturi ir Rokiškyje. Socdemai čia turi 7 vietas taryboje – jei jų kandidatas laimės mero rinkimus, šis skaičius padidės iki 8. Vis dėlto socdemas Antanas Vagonis pirmajame ture ne itin įspūdinga persvara aplenkė konservatorių Algimantą Blažį. Dešiniųjų kandidatas tikrai nėra „nurašytas“ mero rinkimuose. Tiesa, jo partijai, net užsitikrinus mero poziciją, turbūt nebūtų lengva derėtis dėl valdančiosios daugumos suformavimo.
Šilalės rajone geriausiai pasirodė konservatoriai su 7 kėdėmis taryboje. Aštuntąją dešinieji gaus, jei jų kandidatas antrajame mero rinkimų rate nurungs „tvarkietį“. Vis dėlto koalicijai čia reikės mažiausiai trijų skirtingų politinių jėgų, o didelį svorį gali turėti 4 vietas iškovojęs „Šilališkių“ visuomeninis komitetas.
Pakruojyje yra tikimybė, kad meras atstovaus partijai, kuri taryboje turės, įskaitant jį, vos 4 balsus. Mat antrajame ture atsidūrė Lietuvos laisvės sąjungos, kuri rinkimuose gavo tik 12,4 proc. balsų, kandidatas Saulius Gegieckas.
Kretingoje antro mero rinkimų turo favoritu atrodo konservatorius Juozas Mažeika, bet ir jo sėkmė nebūtinai reikštų, kad TS-LKD formuos koaliciją. Tikėtina, kad valdžios dėlionėse lemiamą žodį tarti gali liberalai – jų iškovotos 4 vietos 25 asmenų taryboje gali būti aukso vertės.
Panaši padėtis Prienuose, kur rinkimuose geriausiai pasirodė socdemai ir „tvarkiečiai“ bei šių partijų kandidatai į merus. Vis dėlto Prienų gyventojų balsai taip išbyrėjo, kad daugumą formuoti galima apsieinant ir be dviejų daugiausiai balsų surinkusių partijų.
Kupiškyje didelį atotrūkį turi konservatoriai ir jų kandidatas į merus. Tiesa, matematiškai įmanomas variantas, kai rinkimų laimėtojai lieka opozicijoje, o meras vadovauja tarybai, kur jo bendraminčiai sudaro mažumą. Panaši situacija ir Radviliškio rajone. Tiesa, koalicija be konservatorių čia būtų labai marga – tam prireiktų mažiausiai keturių politinių jėgų susivienijimo.
Raseinių rajone santykius aiškinasi socdemai ir „darbiečiai“. Gali būti, kad mero rinkimų baigtis nulems, apie ką bus formuojama valdančioji dauguma. Pirmajame ture geriau pasirodė „darbietis“ Algirdas Gricius – jo sėkmė reikštų, kad Darbo partija ir socdemai turės po 7 vietas taryboje. Jei laimės socdemas Liudas Kavaliauskas, jo partija užsitikrins geresnes pozicijas su iš viso 8 balsais.
Akmenės rajone daugiausiai balsų surinko socdemai ir liberalai, šių partijų kandidatai rungsis ir antrajame mero rinkimų ture. Ar meras ir valdančioji dauguma eis koja kojon – priklausys ne tik nuo rinkėjų valios, bet ir nuo užkulisinių žaidimų.
Alytaus rajone dėl mero posto toliau grumsis konservatorius ir „darbietis“. Tarybos dėlionės kol kas palankesnės dešiniesiems – konservatorių kandidato į merus sėkmės atveju, daugumą jiems garantuotų vos pora balsų.
Biržuose padėtis įdomi. Pirmajame ture triumfavo eksparlamentaras Valdemaras Valkiūnas ir jo vadovaujama Respublikonų partija. Vis dėlto nei mero kėdė, nei valdančioji dauguma V. Valkiūnui dar nėra garantuota.
Elektrėnuose geriau atrodo Liberalų sąjūdžio pozicijos: partija surinko apie 30 balsų, jos kandidatas į merus – 41,5 proc. Vis dėlto panašu, kad koalicija Elektrėnuose bus marga: čia dėliones nulemti gali ir dviejų išrinktų „tvarkiečių“ balsai, ir po vieną atstovą turintis visuomeninio rinkimų komiteto „Mūsų kraštas“ bei nykštukinės Lietuvos centro partijos atstovai.
Panaši padėtis ir Joniškyje: rinkimuose koja kojon žygiuoja socdemai ir liberalai, šių partijų kandidatai liko kovoje dėl mero posto, o taryba išrinkta tokia, kad ir pavienis politikas gali nulemti, kas bus valdžioje, o kam teks tenkintis opozicinėmis kėdėmis.
Liberalų ir socdemų žengimas koja kojon – dažnas reiškinys regionuose. Štai Jurbarke šios dvi partijos rinkimus laimėjo ir gavo tiek pat kėdžių taryboje. Tiesa, tik po penkias – ir net susivieniję liberalai ir socdemai čia neturėtų daugumos. Tiesa, viena yra aišku – socdemas Jurbarkui nevadovaus. Mat antrajame mero rinkimų ture – liberalas Ričardas Juška ir savarankiškai išsikėlęs Skirmantas Mockevičius.
Panaši situacija Kazlų rūdoje: pagal partines simpatijas laimi socdemai ir liberalai. Tiesa, pastarųjų kandidatui nepavyko iškopti į antrąjį mero rinkimų turą – čia su socdemu grumsis Lietuvos laisvės sąjungos kandidatas.
Kalvarijoje panašioje padėtyje yra „tvarkiečiai“ ir konservatoriai: partijos gavo identišką mandatų kiekį, jų kandidatai – antrajame rinkimų ture. Tiesa, čia – bent jau teoriškai – daugumą suformuoti galėtų ir Darbo partija, už borto palikdama ir konservatorius, ir „tvarkiečius“, ir būsimą merą.
Kelmės rajone – socdemų ir valstiečių-žaliųjų dominavimas. Jei norėtų, šios dvi partijos galėtų kartu sudaryti tvirtą valdančiąją daugumą – gal ir sudarys. Tik turbūt palauks, kol paaiškės, kurios iš jų atstovas triumfuos mero rinkimuose.
Šakiuose – panaši padėtis, tik jau dabar aišku, kad valstiečiai-žalieji greičiausiai formuos daugumą, o jų kandidatas Juozas Bertašius yra akivaizdus antro mero rinkimų turo favoritas. Panaši situacija ir Šiaulių rajone, kur dauguma be valstiečių-žaliųjų atrodo sunkiai įmanoma.
Kai kur intrigos jau nėra
Alytuje yra teorinė tikimybė, kad meras V. Grigaravičius vadovaus tarybai, kurios daugumoje nebus jo šalininkų. Tačiau tam reikėtų, kad susivienytų absoliučiai visos kitos miesto politinės jėgos, taigi toks antausis V. Grigaravičiui atrodo labai menkai tikėtinas.
Konservatoriai ir merą, ir vienvaldę daugumą turi Palangoje, Pasvalyje bei Lazdijuose, liberalai – Rietave. TS-LKD Molėtuose iki daugumos suformavimo trūksta vos vieno balso.
Tą patį galima pasakyti apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pozicijas Vilniaus rajone bei Šalčininkuose. „Tvarkiečiai“ išlaiko vienvaldę Pagėgių kontrolę. „Darbiečiai“, nieko nuostabaus, išlaiko Kėdainių kontrolę. Jei Darbo partijos kandidatė Živilė Pinskuvienė netriumfuos Širvintų mero rinkimuose, tai tikrai bus sensacija. O koalicija be „darbiečių“ jau dabar čia atrodo neįmanoma.
Na, o Ignalinos rajoną valdys daugiau nei pusę visų balsų gavę valstiečiai-žalieji ir jų meras.