Už V.Matijošaitį mero rinkimuose balsavo 36,85 proc. rinkėjų. Antrasis liko dvi kadencijas miestui vadovavęs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atsovas Andrius Kupčinskas, sulaukęs 24,58 proc. rinkėjų paramos.

V.Matijošaitis teigia, kad išrinktas miesto vadovu būtų linkęs vienyti tarybos narius ir yra pasiryžęs dirbti su visais.

„Mes galime dirbti su visais. Kad ir dirbtų visi 41. Mes bendravome su visais – ir su pozicijoje esančiais mes bendravome, todėl, kad jie tarpusavyje dažniau pjaudavosi nei mes su jais. Todėl jeigu būdavo gera idėja, mes ją palaikydavome“, – BNS pirmadienio naktį sakė iki šiol opozicinei frakcijai taryboje priklausęs kandidatas į merus.

Kartu politikas teigė nematantis problemos net ir tapęs meru dirbti opozicijoje.

Konservatoriams ištikimu miestu laikomame Kaune antras likęs A.Kupčinskas mano, kad V.Matijošaičio pirmavimas susijęs ne su sumažėjusia parama konservatoriams, o iš kitų partijų perviliotais rinkėjais.

„Nepasakyčiau, kad liekame antrame plane – antrajame plane lieka tie, kurie keturių procentų ribos neįveikė. Mūsų priešrinkiminis uždavinys buvo išlaikyti panašaus dydžio frakciją, aš manau, kad tai ir pavyks. Gauname panašų balsų skaičių kaip ir 2011 metais – tai rodo, kad tas pasitikėjimas niekur nedingo. V.Matijošaičio vadovaujamas judėjimas, galima sakyti, „suvalgė“ kitų sisteminių partijų balsus, todėl šioje vietoje tikrai nesijaučiame antrajame plane – kaip tik atsidūrėme finale“, – BNS sakė A.Kupčinskas.

Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius iš dalies sutinka su A.Kupčinsku, tačiau pabrėžia, kad tokie rezultatai yra „to, ką padarė TS–LKD su A.Kupčinsku priešakyje Kaune per aštuonerius metus įvertinimas“.

Pasak politologo, tikimybė, kad antrajame rinkimų ture A.Kupčinskas sugebės įveikti V.Matijošaitį, yra nedidelė, nes jis sunkiai galėtų pelnyti kitų partijų rinkėjų palankumą.

„Problema su TS–LKD Kaune yra ta, kad galimybių pritraukti papildomus balsus jiems yra nedaug. Partija visada stengėsi atsiriboti nuo kitų politinių jėgų įvairiais būdais. (...) Veikiau tie rinkėjai rinksis „Vieningo Kauno“ kandidatą V.Matijošaitį, taip kad jis vienareikšmiškai yra antrojo rinkimų rato favoritas“, – mano A.Krupavičius.

Šioje Kauno miesto taryboje nebeliks partijos „Jaunoji Lietuva“, kurios lyderis Stanislovas Buškevičius buvo ilgametis Kauno vicemeras, Darbo partijos, Gintauto Labanausko visuomeninio rinkimų komiteto „Dirbam Kaunui“ atstovų, valdantiesiems priklausiusios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos.

Taryboje be „Vieningo Kauno“, pelniusio 16 mandatų, taip pat dirbs TS–LKD, gavę 13 mandatų, keturias vietas gavę socialdemokratai bei pirmą kartą išrinktas visuomeninis rinkimų komitetas „Kaunas – kitokia Lietuva“. „Pūko“ radijo ir televizijos savininko Kęstučio Pūko lyderiaujamas sąrašas pelnė tris vietas miesto taryboje.

TS–LKD sąraše pirmumo balsai į sąrašo viršų iškėlė ir vietą taryboje užtikrino A.Kupčinsko žmonai Jurgitai, kuri buvo pakelta iš paskutinės, 74–osios, į 10–ąją vietą sąraše. Į viršų išreitinguotas buvo ir anksčiau taryboje dirbęs žinomas buvęs krepšininkas Gediminas Budnikas.

Nors ir pakilęs per keturias pozicijas į penktąją vietą, į tarybą nebuvo išrinktas buvęs Kauno meras socialdemokratas Arvydas Garbaravičius. Tiesa, jis vietą taryboje gautų, jeigu savo mandato atsisakytų Kauno socialdemokratų lyderė Orinta Leiputė. Ji buvo išrinkta ir į ankstesnę Kauno miesto tarybą, bet pareigų atsisakė po to, kai buvo išrinkta į Seimą.

Liberalų sąraše didžiausią šuolį padarė buvusi Seimo narė poetė Dalia Teišerskytė. Tačiau nors ji buvo išreitinguota iš 63 į 6 poziciją, į tarybą nepateko.

Kaune sekmadienį vykusiuose savivaldos rinkimuose balsavo 46 procentai rinkėjų.