Tai kiek geresnis aktyvumas nei 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimuose tuo pat laiku.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad rinkėjų aktyvumas arba pasyvumas kartais turi naudos vienoms partijoms, kartais – kitoms. Tačiau šįkart pirmą kartą balsuojama ne tik už partijas, bet tiesiogiai renkami ir merai, todėl bendra situacija tampa miglota.
„Vilniuje kuo rinkėjų aktyvumas didesnis, tuo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai turėtų būti prasčiau. Buvo kalbėta, kad Valdemaras Tomaševskis Vilniuje gali išeiti į antrą turą. Aš manau, kuo aktyvumas didesnis, tuo galimybių jam mažėja“, - sakė M. Jastramskis.
Tradiciškai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams palankiau yra mažas aktyvumas, tačiau kai balsuojama ir už merą, ir už partiją, susiklostyti gali įvairiai.
Pasak M. Jastramskio, partijos ir politiniai lyderiai neturtų sieti rinkėjų paramos jų kandidatų sąrašui ir kandidatui į merus, nes žmonės nebūtinai balsuoja ir už partiją, ir už tos pačios partijos kandidatą į merus.
„Individo lygmenyje gali būti nemažai atvejų, kai balsuojama už vieną partiją, bet kitos partijos kandidatą, bet galutiniame rezultate gali išsilyginti: pavyzdžiui, vienas balsuoja už kandidatą X ir Y partiją, o kitas – už partijos Y kandidatą ir partiją X“, - sakė M. Jastramskis.
Jo nuomone, konservatoriai gali gauti kur kas didesnę paramą nei jų kandidatas į merus Mykolas Majauskas. Tas pats pasakytina apie socialdemokratus: tikėtina, kad dėl bendro populiarumo partija gaus daugiau balsų už kandidatą į merus Gintautą Palucką.
Remiantis savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, išrinktu laikomas tas kandidatas į merus, kuris pirmajame ture balsuojant gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. rinkėjų.
Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 proc. rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmajame ture nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, organizuojamas antrasis turas, kuriame dalyvauja du daugiausiai balsų surinkę kandidatai.
Rinkimai į savivaldybių tarybas vyksta pagal proporcinę sistemą, antrojo turo čia neprireiks.
M. Jastramskio nuomone, tikriausiai bus nedaug miestų ir rajonų, kuriuose merai bus išrinkti jau pirmame ture. „Žiūrint į kai kuriuos rajonus, manau, kad tokių vis tik gali būti. Pirmiausia tai lenkiški rajonai – Šalčininkai ir Vilniaus rajonas. Galbūt Druskininkai, Birštonas, apie Pagėgius sunku ką nors pasakyti“, - sakė M. Jastramskis.
Šalčininkų rajonui vadovauja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zdislavas Palevičius, Vilniaus rajonui – tos pačios partijos atstovė Marija Rekst. Druskininkuose mero pareigas eina socialdemokratas Ričardas Malinauskas, Birštone – socialdemokratė Nijolė Dirginčienė, Pagėgiuose – tvarkietis Virginijus Komskis.
„Bet gali būti ir netikėtumų. Nes rajonuose nebuvo jokių apklausų. Pavyzdžiui, Alytus: ar nebus taip, kad ten Vytautas Grigaravičius labai stipriai kitus kandidatus aplenks?“ - sakė politologas.
