Taip dr. Eugenijaus Skerstono knygos „Mados psichologija“ pristatyme teigė režisierius Vytenis Pauliukaitis, diskusiją apie madą provokuodamas klausimu: ar jums neatrodo, kad visai ne jūs sprendžiate, kaip turite atrodyti?
Į tai mados tyrinėtojas atsakė, kad visai nebūtina pirkti, kas siūloma. Be to, yra dalykų, kurių ir už didelius pinigus neįsigysi.
„Stilius – įgimta savybė, kuri net nepriklauso nuo išsilavinimo, pajamų. Jūs galite sulakti labai garbingo amžiaus, bet būti stilingas. Stilingi žmonės apie savo stilingumą negalvoja, jiems taip išeina“, – sakė trijų albumų apie Vilniaus interjerus ir pirmosios knygos apie madą autorius.
Paklaustas, ar stiliaus galima išmokti, dr. E. Skerstonas abejojo: „Reikia gimti stilingu. Socialinė kultūrinė aplinka, žinoma, daro poveikį, tačiau tai nėra didžiausias veiksnys. Vos 2 proc. žmonių gali išmokti stiliaus“, – mano „Knygų mugėje“ su skaitytojais bendravęs socialinių mokslų daktaras.
Sausakimšoje salėje dr. E. Skerstonas kalbėjo, kas yra, kas nėra mada ir kodėl namuose siūti drabužiai niekada nebus otkutiūras.
„Namuose pasiūti drabužiai gal nė kiek neatsilieka fantazija, kuriamu įspūdžiu, atlikimo kokybe, tačiau tai – anti-mada, nes nėra išplitę. Mada tai tam tikras standartas, kuris susiformuoja iš nežinia ko ir kodėl visuomenėje“, – sakė „Mados akademijos“ dėstytojas, pridurdamas, jog mada ir anti mada visada eina kartu.
Bijo neatitikti aprangos kodo
Mados pasaulyje nėra institucijos, kuri pasakytų, kaip turi būti, kaip reikia. Iš daugybės tendencijų išsirenkam tą, kurią tarsi intuityviai suvokiame kaip mums tinkančią. Tačiau gebėjimą vertinti ir kai ką prisitaikyti sau mados tyrinėtojas sieja su giliu savęs pažinimu. „Reikia labai gerai pažinti save, kad galėtum pasinaudoti viena ar kita tendencija“, – kalbėjo mados tyrinėtojas.
Knygoje „Mados psichologija“ autorius stengėsi paprastai paaiškinti, kodėl kiekvienam iš mūsų svarbi savikura, kur link eisime, kaip atrodysime, kokie būsim, neatmesdami vidinio tobulėjimo, žinių, leksikos ir kitų dalykų, būtinų puoselėti asmeniui, norinčiam tapti asmenybe.
Vis dėlto madą dr. E. Skerstonas atskiria nuo protokolinių dalykų, kurie įsisiautėjo Lietuvoje: „Visi dreba, neina į susitikimus, nes ko gero, neatitiks nurodyto aprangos kodo, o kas nors ateis ir pasmerks“.
„Taip neturėtų būti. Reikia žinoti vieną dalyką – kad paisydami aprangos kodo išreiškiame pagarbą asmenims, kurie pakvietė į priėmimą ar dalykinį susitikimą. Etiketas – teisingas, sureguliuotas, reglamentuotas elgesys. Mada – priešingai. Ji absoliučiai nereglamentuota, kol nėra įžeidžianti ir akivaizdžiai agresyvi, – kalbėjo E. Skerstonas.
Jei Kristaus įvaizdis taip pat kūrinys, už ką nubaudė R. Kalinkiną
Pasitaiko, kad tam tikros socialinės grupės sureaguoja į mados akibrokštus, tačiau mados tyrinėtojas laikosi nuostatos, jog už kūrybą negalima bausti, ypač piniginėmis baudomis, kaip buvo nubaustas dizaineris Robertas Kalinkinas.
Kaip rašė DELFI, dizainerio R. Kalinkino kolekcijos pristatymo reklama su Jėzų primenančiu džinsuotu vyru ir į Mariją panašia moterimi teismo pripažinta pažeidžiančia visuomenės moralės principus.
Dr. E. Skerstonaui toks sprendimas iš principo nepriimtinas, „turint omenyje, jos pats Kristaus įvaizdis yra kūrinys. Brangus tikintiesiems, tačiau – kūrinys, nes niekas nežino, kaip iš tiesų jis atrodė. Pirmą kartą Kristaus išvaizda aprašyta praėjus 70 metų po jo mirties, tad įdomu, kas ten ką atsiminė ir kaip matė“.
Nori būti madingas – atrodo karikatūriškai
Knygos apie mados psichologiją autorius mano, kad mados pasaulyje klaidingai vartojamas žodis diktatas, nes iš tiesų madoje niekas nieko nediktuoja. Esame arba mados sekėjai, arba jos kūrėjai.
Mados laukas – itin platus, kupinas prieštaravimų ir ginčų, kurie kyla. Tačiau sutariama: pirma mados vertė – naujumas, tai kas nauja, įdomu, intriguoja. Antra – įspūdis, trečia – retumas. Praeina pusė metų - ir tai, kas buvo itin madinga, atsibosta.
Madoje taip pat svarbus saviraiškos įspūdis, nors, kaip pripažino „Mados akademijos“ dėstytojas, išskirtiniais atvejais savikūra žmogų priveda iki grotesko, net karikatūros.
„Tačiau net ir tokiu atveju mes turime suprasti, kad žmogus taip pasielgė siekdamas psichinės harmonijos, norėjo gerai jaustis, jam taip buvo gražu. Todėl teisti neturime teisės, nebent išsakyti savo nuomonę, jeigu ji kam nors įdomi“, – į knygos pristatymą atėjusiems „Knygų mugės“ dalyviams sakė jis.
Kaip rašo knygos „Mados psichologija“ leidėjai, ketvirtoje savo knygoje E. Skerstonas aptaria individo ir mados santykį, išryškina jo psichologį portretą, tipą, elgesio modelius.