„Gruodį paskelbta JAV Senato ataskaita apie CŽV sulaikymo programas atskleidė ne tik šokiruojančias detales apie piktnaudžiavimą, bet ir Europos valstybių bendrininkavimą pilna apimtimi. Keletas jų įrengė slaptus įkalinimo centrus (Lenkija, Lietuva ir Rumunija) arba kitaip padėjo JAV valdžiai nelegaliai pervežant, prievarta pradanginant ir kankinant dešimtis sulaikytųjų. Nė vienoje iš šių šalių nebuvo reikšmingo progreso prisiimant atsakomybę“, - rašoma „Amnesty International“ ataskaitoje.
Joje nurodoma, kad nors ir buvo pastebėta „pozityvi pažanga“ Lenkijoje, Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje galbūt kalėjusių aukų skundų atžvilgiu, „atskaitingumui toliau buvo kenkiama dėl išsisukinėjimo, neigimo ir atidėliojimų“.
Gruodžio pradžioje JAV Senatas paviešino ataskaitą apie CŽV vykdytus įtariamųjų terorizmu kankinimus slaptuose įkalinimo centruose po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių. Dokumente konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras.
Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais dėl neužtikrintos medicinos priežiūros, jame kalintas Mustafa al-Hawsawis iš Saudo Arabijos.
„Amnesty International“ teigia, kad Senato ataskaitos turinys atitiko Lietuvoje 2009 metais vykdytą parlamentinį tyrimą, per kurį identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat tada nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.
Šiuo metu Lietuvos generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl spėjimų, kad Lietuvoje įkurtame slaptame amerikiečių centre 2004-2006 metais galėjo būti tardomas M.al-Hawsawis, kuris šiuo metu kalinamas Kuboje esančiame Gvantanamo kalėjime.
Gruodį Generalinė prokuratūra išsiuntė teisinės pagalbos prašymą JAV Teisingumo departamentui, prašydama informacijos apie galimą įtariamųjų terorizmu slaptą kalinimą ir tardymą Lietuvoje.
„Amnesty International“ ataskaitoje Lietuvai taip pat priekaištaujama dėl seksualinių mažumų teisių pažeidimų.
„Įstatymas, kuris skirtas „nepilnamečių apsaugai“ nuo neigiamos viešosios informacijos, pažeidė lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualų saviraiškos laisvę“, - konstatuojama ataskaitos dalyje apie Lietuvą.
Nevyriausybinė organizacija atkreipė dėmesį ir į gegužę priimtą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimą, jog pasakų rinkinys „Gintarinė širdis“, kuriame yra pasakų apie tos pačios lyties asmenų poras, prieštarauja tradicinėms šeimos vertybėms. Tarnyba priėmė sprendimą besiremdama būtent Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatomis, jog nepilnamečiams daro neigiamą poveikį informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“. Vėliau po šio sprendimo knygos platinimas buvo nutrauktas.
Dėl pastarojo įstatymo atitikimo Europos Sąjungos (ES) teisei šiuo metu Lietuva aiškinasi su Europos Komisija.
Taip pat „Amnesty International“ savo ataskaitoje mini rugsėjį Lietuvos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateiktą neigiamą išvadą dėl seksualinių mažumų socialinės kampanijos KEISK. Išvadoje nurodoma, kad vaizdo siužetas, kuriame vaizduojamos tos pačios lyties šeimos, irgi pažeidžia minėto įstatymo nuostatas. Anot Žurnalistų etikos inspektoriaus, vaizdo klipas apie seksualines mažumas „turi neigiamą poveikį nepilnamečių emocinei, dvasinei, psichinei raidai bei sveikatai, pamatinių vertybių gyvenime tinkamam formavimuisi“.
Be to, „Amnesty International“ teigia, kad Lietuvoje dėl įstatymų spragų transseksualiems asmenims dar nesuteikiamas legalus pripažinimas.
„Amnesty International“ veikia nuo 1961 metų. Dėl CŽV kalėjimų tyrimo ir seksualinių mažumų diskriminacijos ši organizacija Lietuvą kritikavo ir anksčiau.