Tokios nuomonės laikosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, tarptautinių santykių specialistas Raimundas Lopata, kuris penktadienį kartu su filosofu Alvydu Jokubaičiu Vilniaus knygų mugėje pristatė savo knygą „Lietuva kaip problema“.

„Daugelis galvojo, kad V. Putino grasinimai dėl Krymo buvo imitacija. Dėl to viskas ir prasidėjo. Kas gi dabar atsitiko? Esmė buvo labai paprasta. Iš principo buvo derybos dėl Ukrainos. Rusai sako: žiūrėkite, ar galime mes įsitraukti į derybas? Vakarai (ir mes) sako: baikit bajerius, jūs čia ne prie ko. V. Putinas pasako Viktorui Janukovyčiui: tu jiems perduok, jeigu mes neįeiname į trišalį formatą, Krymo nebeliks. V. Janukovyčius išsigandęs kai kuriems Vakarų lyderiams sako: žiūrėkit, iš manęs atims Krymą, ką jūs galvojat? Be Krymo, grasina ir dėl dar vienuolikos sričių. Vakarai atsako: baik tu bajerius. V. Janukovyčius perduoda V. Putinui: baik tu bajerius. O V. Putinas padaro tai, ko Vakarai nesitiki“, - DELFI sakė R. Lopata ir tokią pat nuomonę pakartojo knygos pristatyme.

A. Jokubaitis teigia, kad Ukrainos ir Rusijos karas dėl rytinių Ukrainos teritorijų gali būti matomas platesniame kontekste: tai Rytų ir Vakarų santykiai, jų skirtybės. Filosofas atkreipia dėmesį, kad skirtumas tarp Rytų ir Vakarų išryškėja net valstybių prioritetų dėlionėje: jei Vakarų šalys pirmiausia rūpinasi ekonomikos būkle, tai Rusija – ginkluojasi ir militarizuojasi.

Alvydas Jokubaitis
„Aš su užuojauta žiūriu į Ukrainą, jie už mus turi patirti tai, kas galėjo būti arba bus skirta mums. Šioje vietoje gal neprognozuokime. Bet Ukraina yra įtampoje tarp Rytų ir Vakarų. Tokia nelaimė teko, kad iš vienos pusės – Europos Sąjunga, kuri pradėjo nebejausti savo kūno, ji tarytum gali plėstis ten, kur sugalvoja. Ar jūs matėte kada nors tokią valstybę? Iš kitos pusės susidūrėme su Rusija, kuri pagrindinę savo gyvenimo prasmę paskutinius kelis amžius randa karyboje. Šita valstybė istoriškai taip sukonstruota“, - teigia filosofas.

Pasak A. Jokubaičio, Ukraina padalinta tarp Rytų ir Vakarų nuo seno, mat būtent šioje valstybėje vis dar esama graikų apeigų katalikų arba unitų, nors dauguma gyventojų išpažįsta stačiatikybę – tik dalis priklauso Kijevo, dalis Maskvos patriarchatui.

„Visi nuo seno žino, kuo Lvovas skiriasi nuo Donecko. Šita įtampa dabar pasireiškė tokiu pavidalu: dabar kalba ne filosofai ar diplomatai, o patrankos ir generolai. Ir nemanau, kad mes įsivaizduojame, kur tas dalykas gali sustoti. Vilnius jau labai ilgai nematė karo, belieka melstis, kad tas laikas užtruktų kuo ilgiau“, - teigė profesorius.

A. Jokubaitis teigia, kad ukrainiečiai patys šiek tiek neatsakingai žiūrėjo į savo valstybę, nes apie skirtumus tarp Rytų ir Vakarų Ukrainos žinojo seniai. Filosofo teigimu, tai ukrainiečiai turėjo rašyti knygas „Ukraina kaip problema“.

„Reikėjo galvoti, kas yra Ukraina kaip problema. Jie žinojo apie šitą įtampą, bet vis atidėliojo. Tačiau iš filosofinio taško tai nėra taip dramatiška kaip iš istorinio ar laikraščių ir portalų žiūros taško“, - sako filosofas.

R. Lopata teigia, kad principinė Rytų ir Vakarų santykių problema yra klausimas, ar Rusija yra Europa, ar ji šalia Europos.

„Atsakius į šitą klausimą daug lengviau spręsti tarptautinio saugumo problemas ir apskritai dėlioti perspektyvą“, - sako politologas.

Raimundas Lopata
„Tai, kas įvyko Ukrainoje po mūsų pirmininkavimo, buvo gana didelė mūsų, tai yra Vakarų, diplomatinė klaida. Kaip buvo galima jos išvengti, atskiras klausimas. Bet ką aš noriu pasakyti? Tuo metu, kai V. Janukovyčius lakstė tarp Vakarų ir Rytų, jis iš V. Putino išgirdo apie rimtus jo ketinimus užimti Krymą ir dar kai kurias Rytų Ukrainos sritis, jei Rusija neatsisės su Europa dėl Ukrainos. Tą jis sakė kiekviename susitikime su V. Janukovyčiumi, o V. Janukovyčius perdavinėjo tai Vakarams. Vakarai, tarp jų ir mes, absoliučiai ignoravo šią galimybę“, - sakė R. Lopata.

Kalbėdamas apie Vakarų reakcijas į tai, kas vyksta Ukrainoje, A. Jokubaitis pabrėžė, kad daugumai Europos ar JAV žmonių Ukraina paprasčiausiai atrodo per toli.

„Aš suprantu vokiečius, jie į viską žiūri iš savo perspektyvos prisimindami karą. Vakarai yra Vakarai, turi didelių problemų. Bet Vakarai būtų problema, jeigu nebūtų Jungtinių Amerikos Valstijų: politiniu, kariniu ir kitais atžvilgiais. Matote, labai laiku spėjome išmesti žmones į kitą Atlanto pusę, į Šiaurės Ameriką ir jie ten įgyvendino kai kurias mūsų vakarietiškas idėjas – ar tai būtų JAV, ar Kanada. Man atrodo, kad labiausiai Rusija nori susėsti su JAV ir išspręsti Europos reikalus“, - juokavo filosofas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1437)