G. Feiferis yra žurnalistas, todėl Rusiją jis bandė prisijaukinti dirbdamas: imdamas interviu iš politikos ir verslo lyderių, kalbėdamasis su paprastais žmonėmis, rašydamas apie konfliktus ir karus. Remiantis jo daugiau nei aštuonerių metų darbo Rusijoje patirtimi buvo išleista knyga „Rusai. Žmonės už valdžios fasado“.
„Net ir praėjus dvidešimčiai metų dauguma amerikiečių Rusiją laiko kažkokia paslaptimi“, - skaitydamas paskaitą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute sakė G. Feiferis, motyvuodamas savo susidomėjimą Rusija.
Visuomenė, kurioje pasirenkama, kas bus turtingas ir laimingas
Pirmą kartą Vilniuje G. Feiferis atsidūrė 1991 m. rugpjūčio 19 d.: kaip tik tą dieną, kai Maskvoje surengtas komunistinis pučas. Žurnalistas pasakoja su kolega Nikolajumi nepriklausomybę neseniai paskelbusios Lietuvos sostinėje atsidūręs anksti, kai nedirbo jokia kavinė ar parduotuvė. Vyrai išmaldavo vienos kavinės padavėjos paruošti jiems kavos ir išgirdo neįtikėtiną naujieną – Maskvoje vyksta perversmas. Nereikia nė sakyti, kad abu žurnalistai paknopstomis bėgo į Geležinkelio stotį ir dūmė į Rusiją.
G. Feiferis sako, kad nors daugeliui vakariečių, tarp jų ir lietuviams, kai kurios rusiškos taisyklės ir elgsena atrodo nesuprantama ir chaotiška, tačiau, kad ir ką sakytum, rezultatų jie paprastai pasiekia.
„Žinoma, tai ne vakariečių tikslai, ne Europos tikslai, manau, rusų vertybės ir veikimo motyvai gana skirtingi nei mūsų“, - teigia žurnalistas.
„Už sostinės ribų šalis yra nusėta tūkstančių mirštančių kaimukų, tam net nereikia važiuoti į jokį Sibirą, užtenka nuvažiuoti 50 kilometrų už Maskvos. Esu aplankęs kaimus, kur gyvena, pavyzdžiui, vienas arba du pagyvenę žmonės“, - pasakojo žurnalistas.
G. Feiferis sako, kad jį domina, kodėl žmonės pakenčia tokią situaciją. Darydamas reportažą apie mirštančius kaimus ir miestelius jis nutarė pasikalbėti su vietine žurnaliste, kuri rizikavo savo karjera rašydama straipsnius apie neįtikėtiną korupciją ir neefektyvų regionų valdymą.
„Aš paklausiau, ar ji smerkia Vladimirą Putiną, kad jis iš esmės atėmė teisę rinkti gubernatorių, kai panaikino vietos rinkimus ir nustatė gubernatorių skyrimą. Ji atsakė: rinkimai tik leidžia turtingesniems kriminaliniams nusikaltėliams užimti valdžią pasitelkus kyšius ir užsitikrinus gausesnę reklamą. Šitokią nuomonę aš girdėjau iš daugybės žmonių: kad demokratija kažkokiu būdu yra grėsmė“, - sakė pranešėjas.
Lygiai taip pat neįmanoma nesistebėti, kai Rusija surengia pačias brangiausias Olimpines žiemos žaidynes Sočyje, o pirkimus laimi kompanijos, susijusios su vienu asmeniu, kuris yra V. Putino vaikystės draugas ir buvęs dziudo partneris Arkadijus Rotenbergas.
G. Feiferis sako girdėjęs nuostabų anekdotą apie tai, kad V. Putinas paskelbė reformų programą. Šios programos tikslas – padaryti žmones turtingus ir laimingus. O toliau pridedamas žmonių, kurie bus verčiami turtingais ir laimingais, sąrašas.
Kaip V. Putinas išsisuka?
„Kaip V. Putinas vis išsisuka? Iš dalies aš manau, kad taip yra dėl to, kad lyderiai dažnai atspindi, kaip veikia visuomenė. O ji veikia per neformalią sistemą, kurioje susitarimai popieriuje retai būna svarbūs. Manoma, kad V. Putinas valdė remdamasis nerašytu socialiniu kontraktu: kol pragyvenimo standartai augo (ačiū už energijos išteklių gausą) Kremlius daugiau ar mažiau galėjo elgtis kaip norėjo. Aš nemanau, kad tai tiesa. Galbūt iš dalies, bet abejoju, ar tai paaiškina V. Putino valdžią. Manau, kad V. Putino sistemos esmė – korupcija. Kaip žinote, kyšiai yra Rusijos kasdienybė. Jeigu turi mašiną, beveik neišvengiama, kad būsi stabdomas policijos kiekvieną dieną“, - pasakojo žurnalistas.
Klausiamas, ar jam teko duoti kyšį pačiam, G. Feiferis sakė, kad ir pats to neišvengė.
„Tai labai prasismelkiantis dalykas, to nedaryti Rusijoje labai sunku. Vieną kartą buvau baseine ir tuo metu iš mašinos buvo pavogti visi dokumentai: pasas, vairuotojo pažymėjimas, automobilio dokumentai. Užsieniečiams juos vėl iš naujo pasidaryti užima labai daug laiko. O aš turėjau kažkaip grįžti namo, todėl nusprendžiau rizikuoti ir važiuoti be dokumentų. Nelaimei, tai buvo gana senas, apdaužytas Land Rover'is, kuris labai traukė policijos dėmesį. Aš kišenėje turėjau tik 50 dolerių, kiti mano pinigai irgi pavogti. Taigi aš buvau sustabdytas ties pirmuoju šviesoforu, atidaviau tuos 50 dolerių, o ties kitu šviesoforu mane vėl sustabdė! Aš net pagalvojau, gal jie kaip nors mato iš veido?“ - pasakojo autorius.
G. Feiferis spėja, kad dėl korupcijos žmonės jaučiasi pažeidžiami, nes valdžios institucijos šiaip ar taip turi teisę juos persekioti: ypač, kai daugiau mažiau visi daro ką nors nelegaliai. Iš kitos pusės korupcija kooptuoja visuomenės narius į bendrą sistemą: tada visi jaučiasi pririšti prie sistemos, nes už kyšį gavo ką nors atgalios.
Pranešėjas sako pastebėjęs, kad Rusijos visuomenė yra labai linkusi slėpti, kas iš tiesų vyksta po kilimu. Pasak G. Feiferio, nors mes visi regime V. Putiną kaip diktatorių, iš tiesų jis gali būti tiesiog tobulas įvaizdžių keitimo meistras.
„Aš tikiu, kad jis į valdžią įžengė atgaivindamas šimtmečių senumo rusišką praktiką slėpti viską, kas vyksta už Kremliaus sienų“, - teigė žurnalistas.
G. Feiferis pasakoja galintis tik patvirtinti, kad V. Putinui pavyko Rusijos visuomenėje sužadinti rusų tautos ir rusiškosios civilizacijos išskirtinumo jausmą ir tai padeda Kremliui užčiaupti kritikus bei opoziciją: jie paprasčiausiai nurašomi kaip penktoji kolona, dirbanti Vakarams.
„Politiškai tai išmanu. Dauguma rusų remia tokius teiginius, kad reikia saugoti tradicines vertybes ir Rusų Ortodoksų Bažnyčią“, - sakė pranešėjas.
G. Feiferis sako, kad iš esmės V. Putinas ir visas Kremlius sprendimus priima remdamiesi savo asmeniniais interesais. Nepaisant Vakarų pritaikytų sankcijų, pradėdamas karą Ukrainoje jis sustiprino savo pozicijas namie, jo populiarumas išaugo iki aukštumų. Žurnalistas sako manantis, kad pagaal sovietinį modelį Rusijos lyderiai pagarbą traktuoja savitai.
„Jeigu V. Putino nuotrauka transliuojama per CNN kartu su Baracko Obamos, tai sukuria vos ne lygybės jausmą“, - sako autorius.
Tačiau pats G. Feiferis sako netikintis, kad V. Putino sukurtas režimas bus tvarus, net jeigu naftos kainos ir paūgės. Jo nuomone, prieš pagerėjant visuomet būna pablogėjimas, tačiau G. Feiferis sako nesutinkantis su nuomone, kad Rusijos visuomenė pasmerkia tik vieno tipo valdymui.
