Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis teigia: „Šalys sutinka, kad ginkluota ataka prieš vieną ar daugiau šalių Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus traktuojama kaip ataka prieš jas visas. Šalys sutinka, kad jeigu tokia ginkluota ataka bus panaudota, kiekviena jų, remiantis Jungtinių Tautų Chartijos 51-uoju straipsniu, apibrėžiančiu teisę į individualią ir kolektyvinę gynybą, padės užpultai šaliai ar šalims bei nedelsiant individualiai ar visos kartu imsis neatidėliotinų veiksmų, įskaitant ginkluotą jėgą ir saugumo užtikrinimą Šiaurės Atlanto regione“.
Kaip apibrėžti, kas yra ataka pagal Vašingtono sutartį, kai agresorius pradeda ne tiesioginį, o hibridinį karą? Tokį klausimą L. Litzenbergeriui Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų insritute uždavė studentė.
Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas ketvirtadienį teigė nerimaujantis, kad V. Putinas Baltijos šalyse gali panaudoti tuos pačius slaptojo karo elementus, kokius naudoja Ukrainoje, siekdamas destabilizuoti Lietuvą, Latviją ir Estiją. Pasak M. Fallono, pavojus yra visiškai realus.
Po paskaitos duotame interviu DELFI L. Litzenbergeris priminė, kad JAV ir Didžioji Britanija panašiai vertina situaciją Rytų Europoje. Tačiau kalbėdamas apie galimą hibridinį karą, kuris prasidėtų kaip prorusiškai nusiteikusių žmonių protestai gatvėse ir vyriausybinių pastatų užėmimai, pašnekovas pabrėžė, kad pirmiausia turi reaguoti nacionalinė šalies vyriausybė ir jos struktūros.
„Pirmiausia ir svarbiausia, turėtų būti nacionalinis atsakas, jūsų vyriausybė turėtų pareigą imtis pirmųjų žingsnių. Mes norime paremti visas vyriausybes regione, kad jos galėtų atsakyti į tokias situacijas. Remiantis jūsų nusakytu scenarijumi, pirmiausia tikriausiai reiktų įsitraukti į bendrą darbą su jūsų vyriausybe ir gauti informacijos apie tai, kas, jūsų nuomone, vyksta“, - sakė L. Litzenbergeris.
Pašnekovas teigia neabejojantis dėl to, kad agresijos atveju prieš NATO narę, visas Aljansas pademonstruotų vienybę. Savo nuomonę jis argumentavo JAV ir Europos Sąjungos gebėjimu susitarti dėl sankcijų Rusijai. Pasak L. Litzenbergerio, visos šalys narės taip pat sutaria ir dėl Rusijos atgrasymo būtinimo, ir dėl pasirinktų priemonių: suintensyvintų pratybų Rytų Europoje, ypač aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgų branduolio kūrimo ir kitų dalykų.
„Ką aš mačiau, kad iššūkiai, kuriuos kelia Rusija, kaip tik suvienijo Europos Sąjungos ir NATO solidarumą“, - sako pašnekovas.
„Šiuo metu NATO ėmėsi priemonių siekdama užtikrinti tas sąjungininkes, kurios labiausiai susirūpinusios dėl grėsmių, bei pademonstruoti potencialiems agresoriams, kad agresija prieš bet kokią NATO sąjungininkę reikštų agresiją prieš visą Aljansą. Aš manau, kad tai labai stipri atgrasanti žinia. Jos tikslas – kelio užkirtimas tokioms situacijoms“, - pridūrė L. Litzenbergeris.
Jo teigimu, nors šiuo metu daug kalbama apie hibridinį karą, vis tiek tai yra karas, nors jame ir naudojamos kitokios taktikos.
Tačiau L. Litzenbergeris priduria, kad Rusija bet kokiu atveju geografiškai išliks svarbiu faktoriumi regione. Todėl anksčiau ar vėliau teks sugalvoti būdus, kaip su Rusija bendrauti konstruktyviai.
„Šiuo metu Rusija tikrai neatrodo kaip partnerė, bet mes taip pat nenorime matyti Rusijos tampančios grėsme, ilguoju laikotarpiu konstruojant Europos saugumą reikės atsižvelgti į Rusijos geografiją“, - sakė L. Litzenbergeris.
„Gaila, bet faktas tas, kad Rusija kelia iššūkius santykiuose beveik su visomis Europos šalimis, su kuriomis ribojasi. Ilguoju laikotarpiu tikrai nemanome, kad Europos saugumas bus sustiprintas, kai aplinkui egzistuos įšaldyti konfliktai, o Rusija siekia dominuoti ir diktuoti aplinkinėms šalims“, - sako JAV diplomatas.
Pasak L. Litzenbergerio, Vakarai veikiausiai liks atviri bendram darbui su Rusija, kai tik ši veiksmais, o ne kalbomis parodys esanti pasirengusi gerbti Europos saugumo struktūrą, kuri buvo sukonstruota po Antrojo pasaulinio karo.