Sprogimų krečiamoje Ukrainoje liko ir jo tėvai, ir dauguma draugų. Gaila, bet su daugeliu jų vaikinas niekuomet nebesusitiks – jie žuvo per užpuolimus, sprogimų metu.
„Sprogimai buvo girdėti nuolat. Aš nebeištvėriau. Iš pradžių iš Donecko persikėliau į Kijevą, tačiau ten situacija tik iš pirmo žvilgsnio atrodo geresnė. Gavęs kvietimą dirbti atvykau į Lietuvą“, – pokalbį pradėjo vaikinas, Lietuvoje įsidarbinęs dizaineriu.
Tėvai dėl neramumų kaltina Ukrainą
Talentą jis neabejotinai paveldėjo iš menininko tėčio. Deja, nei jis, nei Dmitrijaus mama išvykti iš smurto krečiamos Ukrainos nesiruošia.
„Jie nenori palikti savo buto, ten yra daug brangių ne tik materialiai, bet ir morališkai daiktų. Mano tėtis yra menininkas, tad jam gaila palikti ir savo paveikslus. Aš manau, kad tėvams tiesiog sunku atsisveikinti su gyvenimu, kurį iki šiol gyveno. Jie sako, kad geriau mirs, bet savo namuose, nei bus laikomi pabėgėliais“, – pasakojo vaikinas.
Jis patikino, kad jo tėvai jau seniai praradę viltį, kad situacija pagerės. Dėl visų neramumų jie kaltina Ukrainą.
Žodžių į vatą nevynioja: Donecke – karas
„Tiesą pasakius, net pats gerai nežinau, kokia situacija šiuo metu yra Donecke. Sunku įsivaizduoti, kas ten vyksta. Galiu kalbėti tik apie tai, ką mato ir mano ten gyvenantys. Įdomu tai, kad net jų nuomonės nesutampa. Vieni dėl visų neramumų kaltina Rusiją ir Donecko liaudies respubliką, kiti mano, kad dėl visko kalta Ukraina. Asmeniškai aš manau, kad Ukraina leido konfliktui vystytis, o Rusija pradėjo tikrą karą“, – sako vaikinas.
Anot jo, viešumoje nuolat pasigirsta minčių, kad Doneckas gavo tai, ko nusipelnė, kad jis turi būti sunaikintas, o visi ten gyvenantys žmonės – išžudyti. Tokie šūksniai jam kelia šiurpą.
Pats naktimis budėjo gatvėse: kaip viskas prasidėjo?
Dmitrijus tikina puikiai pamenantis, kaip visi neramumai prasidėjo.
„Pirmi įtarimai, kad kažkas – negerai, man kilo tuomet, kai gatvėse tiesiog padaugėjo rusų. Dažnai jie būdavo neblaivūs, nešdavosi Rusijos ar Sovietų sąjungos simbolika „papuoštas“ vėliavas. Jie buriuodavosi gatvėse, dažnai net nesiorientuodavo aplinkoje, klausinėjo, kur jiems eiti – tai ženklas, kad jie buvo ką tik atvykę iš Rusijos. Vieno jų susibūrimo metu suskambo sena Sovietų sąjungos gyvavimo laikotarpiu populiari daina „Eina rusai“. Vietiniai sutriko, pradėjo sukioti pirštus prie smilkinio, kad esą jie elgiasi kvailai, bet jau buvo per vėlu juos atvesti į blaivų protą. Rusai išsitraukė ginklus. Kas vyko toliau, ne kartą buvo pasakota žiniasklaidoje“, – sunkiai rinkdamas žodžius prisiminimais dalijosi vaikinas.
DELFI primena, kad krizė Ukrainoje prasidėjo po to, kai 2013 m. lapkričio 21 d. Ukrainos vyriausybė nurodė nutraukti pasirengimą istorinės Asociacijos sutarties pasirašymui su ES ir taip išprovokavo visuomenės nepasitenkinimą bei gatvės protestus. Jų metu prasidėjo pirmieji susirėmimai su milicija.
Vaikinas pasakoja iš pradžių pats dar ėjęs į mitingus, naktis praleisdavęs gatvėse, tačiau kartą, kai vieno iš protestų metu, policininkai tiesiog ėmė mušti ukrainiečius, suprato, kad visa tai nuėjo per toli.
„Supratau, kad agresija, piketais, mitingais nieko nepasieksiu. Situacija buvo pernelyg aštri. Iš pradžių susirinkau daiktus ir persikėliau į Kijevą, po to buvau pakviestas dirbti Lietuvoje. Sutikau“, – kaip atsidūrė Lietuvoje, pasakoja jis.
Vilčių turi, tačiau jomis nebetiki
Paklaustas, kaip jį asmeniškai paveikė visa situacija Ukrainoje, jis tikina svajojantys apie tai, kad galėtų atsukti laiką atgal.
„Turėjau palikti savo gimtą miestą, savo šalį, praradau daug draugų, kurie žuvo mūšiuose. Tai – baisu. Niekada nemaniau, kad man teks matyti, kaip mano gimtinę naikina karas“, – sakė vaikinas.
Jis pripažino net nebesistengiantis planuoti savo ateitis. Vis dėlto didžiausias vaikino troškimas – grįžti į tokį Donecką, kuris buvo prieš visus neramumus, 2013 metais. Tačiau jis tikina puikiai suprantantis, kad to niekada nebus.
„Kol kas gyvenu Lietuvoje, o vėliau... Pamatysime“, – liūdnai šyptelėjo vaikinas.
Anot jo, optimistinis šios situacijos scenarijus galėtų būti toks: Ukraina susigrąžins pasienio su Rusija kontroliavimą, o ginklų ir žmonių gabenimas iš Rusijos bus nutrauktas. Pesimistinis – Doneckas ir Luhanskas virs antrąja Padniestre.
„Tikiuosi, kad išsipildys pirmasis“, – atsisveikindamas atsiduso jis.
