Kalbėdamas tarptautinėje parodoje „Studijos 2015“ jis pripažino, kad Donecko atvejis istorikams kelia daug klausimų ir mena mįsles, kodėl taip galėjo nutikti.

Amerika turi prisiimti atsakomybę už pasaulio tvarką

A. Bumblauskas prisiminė, kad prasidėjus Maidanui paskambino savo draugams Kijeve. Istorikas kartu su ukrainiečiais yra išleidęs kelias knygas.

„Iš seno žinojau, kad ten tarp inteligentų vyksta dar didesnės muštynės nei Lietuvoje. Mezgasi įvairios intrigos ir panašiai. Prasidėjus Maidanui ėmė sklisti gandai, kad ten neaišku, kas mušasi, kad informacija vienpusė, reikia išklausyti ir kitą pusę. Tuomet paklausiau vieno savo bičiulio apie situaciją jo šalyje. Jis atsakė man labai paprastai – visa Kijevo ir Ukrainos inteligentija yra Maidane. Tai paneigė visą informacinę propagandą, kuri ateina iš Maskvos. Rusai dažniausiai sako, kad čia ateina amerikonai, bet amerikonai ateina su idėja. Nesvarbu, kad jie – dideli. Jie žino, ką neša. Savo didumu jie prisiima atsakomybę už pasaulio tvarką“, – patikino istorikas.

Anot jo, Amerikos prezidentas svarbus visam pasauliui. Tad jis pyksta, kai JAV gyvenantys jo pažįstami sako, kad valstybės vadovas jiems nepatinka, nes, pavyzdžiui, blogai tvarko mokesčius.

Alfredas Bumblauskas

„Tuomet aš jiems sakau, kad tai – ne jų vienų reikalas. Amerikos prezidentas yra viso pasaulio problema, nes amerikiečiai prisiėmė tokią atsakomybę. Tą dabar deklaruoja ir kiti prezidentai. Tai štai amerikiečių nešamos vertybės yra viena, o, dovanokite, ką neša rytai?“, – retoriškai klausė jis.

Atvejis Ukrainoje – išpranašautas?

Jis patikino teigiamai žiūrintis į transatlantinę sutartį tarp JAV ir Europos – ją istorikas vadina vakarų civilizacijos politiniu aljansu.

„Kur prasideda verslas ir konkurencija, to neišmanau. Žinau vieną dalyką – Vakarų civilizacijoje, kai gerbiamos žmonių teisės, nuosavybė, yra pagrindas susitarti“, – sakė A. Bumblauskas.

Jis įsitikinęs, kad šiuo metu atgyja legendinė amerikiečių mokslininko Samuelio Huntingtono prielaida, kad po Šaltojo karo pabaigos tarpusavyje konfliktuos skirtingos civilizacijos. Jis pastebi, kad pagal S. Huntingtoną, rytuose, Rusijoje, yra tik vienas iš aštuonių vakarų civilizacijos bruožų.

DELFI primena, kad S. Huntingtonas išskiria septynias-aštuonias civilizacijas, tarp kurių, jo nuomone, ateityje gali kilti nesutaikomų civilizacinių prieštaravimų: Vakarų, Lotynų Amerikos, islamiškąją, kinų, indiškąją, slavų stačiatikių, japonų ir galbūt Afrikos.

Ukrainos ir Rusijos konfliktas bei Krymo atplėšimas nuo Ukrainos išties gali būti matomas S. Huntingtono civilizacijų konflikto kontekste, mat, pagal šį amerikiečių mąstytoją Ukraina yra civilizaciniu požiūriu padalinta valstybė tarp Vakarų krikščioniškosios ir stačiatikių civilizacijų.

Nauja grėsmė Vakarams – islamistai

„Yra didelių iliuzijų, kad musulmonus galima prijaukinti, pavyzdžiui, Vokietijoje ar dar kur nors. Vokiečiai kišo milijardus, bet jiems tai padaryti nesiseka. Puikiai žinome ir, kas vyksta Prancūzijoje. S. Huntingtonas sako, skirtingos civilizacijos gali tik konfliktuoti – to patvirtinimas buvo rugsėjo 11-oji. Negali kariauti tiesmukai, tiesiu frontu, todėl sukūrė terorizmo sistemą. S. Huntingtonas buvo kaltinamas, kad priešais padaro visą islamų pasaulį. Politikai taip kalbėti negalėtų, tačiau aš nesu politikas, esu istorikas“, – patikino jis.

Alfredas Bumblauskas

Norėdamas įrodyti S. Huntingtono teoriją, A. Bumblauskas pateikė pavyzdį apie Balkanų karą.

„Vakarų civilizacijos rytinė riba atkerta vakarų Ukrainą ir nuveda prie Balkanų, kur yra Kroatija, Bosnija ir Serbija. Kur vyko karas? Būtent tarp serbų – kurie yra stačiatikiai, kroatų, kurie yra katalikai, ir bosnių, kurie yra musulmonai. Tai buvo kruvinos žudynės visiškame Europos viduryje, gražiuosiuose Balkanuose“, – pastebėjo istorikas.

Anot jo, dabar svarbiausi būtų ištirti, kokiu būdu Ukraina tapo Vakarų civilizacinės erdvės dalimi, nors po to Rusijos imperija, o vėliau ir bolševikai ją atitraukė.

Nesupranta, kas vyksta

„Daug kas yra kitaip, S. Huntingtono mintis reikia šiek tiek koreguoti – visa Ukraina yra Vakarų civilizacijos dalyje. Tad ukainiečiai dabar gina ne savo nepriklausomybę, o europietišką gyvenimo būdą. Būna, sako, kad Europos Sąjungos idėja yra išdvėsusi, bet kur dar žmonės dėjo galvas už Europos idėją? Maidane. 100 galvų. Kitų įrodymų istorikai neturi. Ukrainiečiai apsisprendė būti su Europa, pasirinko šį gyvenimo būdą“, – įsitikinęs jis.

Tiesa, paklaustas, ar šiandieniniame pasaulyje, kai šalių ekonomikos yra labai susijusios tarpusavyje, įmanomas kažkoks didesnis konfliktas tarp šalių, istorikas patikino, kad šį klausimą reikėtų perduoti V. Putinui.

„Klausimas – labai logiškas. Tai kas čia vyksta?“, – užbaigdamas pranešimą paklausė jis.