Kaip visuomet – dešimtims tūkstančių iš visų Lietuvos kampelių suvažiavusiems kvapą gniaužia įspūdingi vadeliotojų pasirodymai, o atgauti ramybę padeda prekybininkų ir nacionalinio paveldo puoselėtojų mugė.
Gilias tradicijas turinčių ristūnų lenktynių ,,Sartai 2015” dalyviai šiemet rungiasi hipodrome, kuris dvi savaites buvo dengiamas ledu, atitinkančiu rungtynių reikalavimus. Dar trečiadienį UAB „Lietuvos žirgynas“ Sartų žirgyno padalinio vedėjas Kęstutis Svilas teigė esą šiemet lepinusi švelni žiema apsunkino darbą, formuojant ledą. Iš pradžių buvo suformuotas nemenko storio sniego sluoksnis, kuris atšalus imtas lieti Sartų ežero vandeniu. Iki 2011 m. oro sąlygos leisdavo rengti lenktynes ne hipodrome, o ant Sartų ežero ledo.
Pirmą kartą Dusetose – nauja lenktynių starto mašina
Kad varžybos vyktų sąžiningai rūpinasi teisėjų komisija. Jau kelerius metus varžybų vyriausiosios teisėjos pareigas atlieka Asta Muntvidaitė, estafetę perėmusi iš Stasio Svetlausko. Jau prieš renginį šios sporto šakos entuziastė džiaugėsi, kad šiais metais pirmą kartą Dusetose bus panaudota nauja starto mašina, neseniai gauta Utenos hipodromo. Pasak A. Muntvidaitės, tai turi gerokai palengvinti teisėjo darbą.
Tai galingo ,,Ford“ visureigio bazėje sumontuota mašina, kurios išskleidžiamų sparnų plotis – 16 metrų, o pats mechanizmas pagamintas Suomijoje. Toks sprendimas leidžia vienoje, pirmojoje linijoje rikiuoti net 8 žirgus, kurių kiekvienam tenka 2 metrų pločio starto takelis. Seniau tokia sėkmė nusišypsodavo vos 6 vadeliotojams su jų žirgais. Baltijos šalyse tai – pažangi naujovė. Starto teisėjams yra įrengtos dvi vietos automobilio gale, iš kurių jie gali patogiai stebėti starto eigą ir užtikrinti taisyklių laikymąsi.
Ar bus naujų rekordų?
Nerimastingai nusiteikę rungtynių dalyviai laukia savo starto. Iš viso lenktynių programoje – net devyni važiavimai, iš kurių trys – tarptautiniai. ,,Sartai 2015” šiandien startuos 61 ristūnas, kilę iš visų trijų Baltijos šalių, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Prancūzijos ir net Kanados. Juos vadelios 26 geriausi Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Norvegijos sportininkai.
Lenktynių „Sartai 2015“ organizacinio komiteto pirmininkas, žemės ūkio viceministras Gintas Saulius Cironka padėkojo šventės svečiams ir organizatoriams, pabrėždamas, kad renginio sėkmė yra tiek dalyvių, tiek organizatorių, tiek svečių rankose.
Zarasų rajono meras Alvydas Steponavičius džiaugiasi, kad pavyko suformuoti beveik 5 centimetrų storio ledą. ,,Ledas geras, nors ir ne rekordams siekti“, – teigė jis.
Ukmergiškiams ,,Sartai 2015” šventė šiemet simboliška. Vyriausias iš sportininkų – šio miesto gyventojas Edvardas Vinskus, liepą švęsiantis garbingą 65-mečio jubiliejų, o jauniausiasis – dar vienas ukmergiškis Dainius Perednikas.
Prieš metus ,,Didįjį žiemos prizą” laimėjęs ir pasiekęs naują trasos rekordą uteniškis Egidijus Gudonis kartu su savo paties ūkyje auginamu ristūnu Rodney Augustinu turi labai rimtų konkurentų. Pasak Respublikinės lenktyninių žirgų lygos direktoriaus Vidmanto Isoldos, dalyviai yra labai stiprūs vadeliotojai.
Tautodailininkams šiemet šventė
Medžio dirbiniai, medus, verbos... Tokių gėrybių kupina tautodailės mugė veikia jau nuo 1968 m. Renginio organizatoriai neslėpia, kad norėtų gauti tradicinių mugių sertifikatą pačiam renginiui, o tai padaryti sunku. Kaip vienas iš pagrindinių kriterijų – ar daugiau kaip pusė visų mugėje parduodamų gaminių turi tautinio paveldo ženklą.
Minios smalsuolių turi galimybę įsigyti tautodailės dirbinių, o taip pat ir tiesiogiai pabendrauti su tradicinių amatų meistrais.
Dėl akivaizdaus sumažėjusio tautodailininkų aktyvumo, kuris pastebimas jau kelis metus iš eilės, registruojantis į renginį, šiemet paveldo kūrėjams vėl atvertos durys: suteikta galimybė nemokamai prekiauti savo dirbiniais. Tikimasi, jog tai padės atstatyti tautodailininkų norą dalyvauti Sartų mugėje.
„Žinoma, palyginus su praeitais metais, tautodailininkų šiemet susirinkę daugiau. Tai tikriausiai ir yra susiję su mokesčio nuėmimu”, – kalbėjo Vitalius Striuogaitis, užsiimantis medžio dirbinių gamyba ir prekyba. Jo teigimu, prekybininkų ir tautodailininkų šiais metais yra kone trigubai mažiau nei būdavo seniau. ,,Lietuviai turi skonį, atpažįsta kokybišką produkciją. Jie vis tiek perka, todėl į mugę vykti apsimoka ir finansiškai. Nors iš esmės, tai yra tik atraeilis dalykas, palyginus su kultūrine svarba”, – dėstė tautodailininkas.
Prekybininkė Liucija teigė esą šiemet mokestis už vietą prekiavimui mugėje – absurdiškai didelis. VšĮ ,,Promo events”, organizuojančios ,,Sartai 2015” lenktynes, direktorius Darius Jonušis šią informaciją neigia, teigdamas, kad kaina nėra išaugusi, nebent labai minimaliai, atsižvelgiant į rinkos pokyčius. Jo teigimu, prekybininkams tokios lengvatos, kokios yra taikomos tautodailininkams, neturi būti daromos. Pasak D. Jonušio, viena yra verslas, kita – lietuviškos, per šimtmečius puoselėjamos gamybos kūrimas.
Lenktynių nugalėtojams – tūkstantinės sumos
Šiemet, kaip ir pernai, su renginio rėmėjų pagalba pavyko suformuoti tokį pat kaip ir pernai – 20 925 eurų (72 tūkstančių litų) prizinį fondą. Užpernai šis fondas siekė 65, o dar metais anksčiau, 2012-aisiais, – 56 tūkstančius litų.
Didžiausias – 3 500 eurų (12 000 litų) piniginis prizas tradiciškai bus įteiktas šių lenktynių organizatorės, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos steigiamo pagrindinio – „Didžiojo žiemos prizo“ nugalėtojui ir prizininkams. Tai, jog pagrindinį prizą steigia Žemės ūkio ministerija – jau tradicija, besitęsianti nuo 1933-iųjų, kai Žemės ūkio rūmai ėmėsi globoti šią šventę ir įsteigė pirmąjį piniginį prizą, skirtą Sartų žirgų lenktynių nugalėtojui. Šiemet šventės organizatoriams padėkojo ir dalyviams sėkmės palinkėjo Žemės ūkio ministė Virginija Baltraitienė.
„Sartai 2015” rėmėjų greitas papildė AB „Linas Agro Group“, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Danijoje valdanti 34 įmones, ir vienas pieno produktų gamybos lyderių – AB „Rokiškio sūris“. ,,Vičiūnų” įmonių grupės ,,VG Agro Holding” steigėjas ir vienas didžiausių remėjų Visvaldas Matijošaitis, dalyvavęs šventėje, palinkėjo vadeliotojams nenuvilti savo žirgų.
