„Konkrečios grėsmės nėra, tačiau darome tai, ką darome, didiname dalyvavimą Rytų sąjungininkėse – tai atsakas į Rusijos elgesį Rytuose. Rusija pasitelkusi jėgą keičia sienas, užima dalį kitų valstybių teritorijos – Krymą ir destabilizuoja situaciją Rytų Ukrainoje. Tai mes matėme Gruzijoje ir Moldovoje. Taip pat tai atsakas į jos veiksmus Rytuose. NATO reagavimo pajėgos, ypač greito reagavimo pajėgos – tai atsakas į iššūkius Rytuose ir Pietuose“, - kalbėjo J. Stoltenbergas.
Kaip rašo ru.DELFI.lt, jo teigimu, greitojo reagavimo pajėgų didinimo ir ypač greito reagavimo pajėgų sukūrimo tikslas – užtikrinti, kad NATO besikeičiančiomis sąlygomis ateityje pajėgtų apginti visas sąjungininkes nuo bet kokio pavojaus.
J. Stoltenbergo teigimu, Gruzijoje bus įsteigtas mokomasis centras, o ne karinė bazė.
„Tai svarbu ne tik NATO, tačiau taip pat ir Gruzijai“, - pabrėžė jis.
Atsakydamas į klausimą, ar NATO svarsto galimybę tiekti ginklus į Ukrainą, J. Stoltenbergas atsakė, kad „NATO remia Ukrainą, jos suverenumą, teritorinį vientisumą, teikia politinę ir praktinę paramą“.
„Padedame Ukrainai modernizuoti ginkluotąsias pajėgas (...). Ir toliau tai darysime“, - pareiškė J. Stoltenbergas ir priminė, kad vasario 7 d. Miunchene ketina susitikti su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.
Sprendimą dėl ginklavimosi, anot J. Stoltenbergo, turi priimti kiekviena sąjungininkė NATO viduje. Be to, jis pabrėžė, kad NATO pasisako už taikų konflikto Ukrainoje sureguliavimą.
„Mes suprantame, kad situacija Ukrainoje tapo rimta, susirėmimų skaičius išaugo, žudoma daugiau žmonių, taikių gyventojų, padidėjo Rusijos parama separatistams“, - pabrėžė jis.
„NATO remia Ukrainą ir toliau tai darys. Pagrindinė NATO pareiga, žinoma, - apsaugoti sąjungininkus nuo bet kokio pavojaus, todėl plečiame savo pajėgas“, - atsakydamas į klausimą, ar egzistuoja kokia nors raudona linija, peržengus kurią NATO pajėgos galėtų įžengti ir paremti Ukrainos pusę, informavo J. Stoltenbergas.
