Ligoninėje pritrūko specialistų

Kaip teigiama Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos išplatintame pranešime, sausio 30 d., apie pirmą valandą nakties Aukščiausios tarybos – Atkuriamojo Seimo narė greitosios pagalbos automobiliu atvežė į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialą. Ligoninės personalas esą atsisakė priimti ligonę gydymui.

„Sunkios būklės ligonę ta pati mašina apie antrą valandą atvežė į Lazdynų universitetinę greitosios pagalbos ligoninę (oficialus ligoninės pavadinimas – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė – DELFI). Ligonė iškart buvo pristatyta į reanimacijos skyrių, kuriame mirė tą pačią dieną apie 14 val. Primename, kad Rūta Gajauskaitė sausio 29 d. aktyviai darbavosi. Prašome nedelsiant išsiaiškinti Rūtos Gajauskaitė mirties aplinkybes ir asmenis, galimai kaltus dėl jos mirties, patraukti atsakomybėn. Prašome paaiškinti, ar Lietuvos medikai tinkamai laikosi Hipokrato priesaikos“, - reikalaujame rašte, išsiųstame visiems aukščiausiems šalies pareigūnams – pradedant prezidente, baigiant generaliniu prokuroru.

Pacientė pati pageidavo būti atvežta į šią ligoninę?

Kaip situaciją paaiškino Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo direktoriaus pavaduotojas Anatolijus Zimanas, budintis gydytojas R. Gajauskaitei įtarė insultą – smegenų infarktą, tačiau nakties metu patikslinti diagnozę nebuvo galimybių.

„Todėl išsiuntėme ją į kitą ligoninę, kad ten padarytų reikalingą tyrimą ir įvertintų jos būklę, t. y. nustatytų, ar iš tiesų įvyko insultas. Jei įtarimai būtų nepasitvirtinę, mes pacientę vėl paimtume pas save. Ji pas mus ir anksčiau gydėsi dėl širdies ir kraujagyslės ligos. Taigi ji buvo mūsų pacientė – mes ją gerbėme ir mylėjome, todėl greičiausiai ji turėjo pageidavimą pas mus likti. Deja, šiuo atveju jai padėti negalėjome. Dienos metu mes teikiame skubią neurologinę pagalbą, bet naktį budinčio neurologo pas mus nėra. Gal iš karto reikėjo vežti kažkur kitur, bet greitosios pagalbos paramedikai atsižvelgia į laisvas vietas, grafikus, pagaliau paciento pageidavimus. Su vietomis ligoninėje situacija Vilniuje šiuo metu sudėtinga – tą kartą kelios lovos pas mus dar buvo“, - aiškino ligoninės atstovas.

Vežė turbūt ten, kur yra vietų – dabar labai sudėtinga su vietomis. Pas mus jų taip pat situacija buvo sunki, bet lovų viena kita dar buvo.

Vanda Pumputienė
Kaip ligoninę renkasi greitosios pagalbos medikai

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Vanda Pumputienė taip pat patikino, kad situacija nebuvo tokia, kad ligoninė atsisakė priimti pacientę.

„Tiesiog iš pradžių ji nuvežta į vieną ligoninę, joje buvo patikslinta diagnozė ir jau pagal specializaciją pacientė buvo pervežtą į kitą ligoninę. Tai nėra išskirtinis atvejis – taip būna. Jeigu ligonio būklė labai sunki arba įvyksta klinikinė mirtis, tuomet jis vežamas į ligoninę, kuri yra arčiausiai ir nebūtinai atitinka paskirtį pagal įtariamą diagnozę. Tačiau jeigu nustačius diagnozę nusprendžiama, kad geriau pacientui kitoje ligoninėje, jis pervežamas. Bėda ta, kad Vilniuje labai trūksta vidaus ligų ir neurologinių susirgimų skyriuose. Kas rytą mes gauname informaciją, kiek ir kokių ligonių kiekviena ligoninė gali priimti. Tarkime, viena ligoninė tam tikro profilio pacientų gali priimti tris, kita – 10, trečia – 15. Pagal tai ir orientuojamės, tačiau net jei nėra nė vienos vietos, kaip, pavyzdžiui, šiandien vidaus ligų skyriuose, ligonius, kuriems, mūsų manymu, reikia stacionaro paslaugų, vis tiek vežame. Vienoje ligoninėje pridedame viršaus vieną pacientą, kitoje du ir pan.“, - dėstė pašnekovė.

Pasak jos, susidariusi nuostata, kad pirmuoju pasirinkimu ligoniai vežami į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, yra klaidinga. Sistema daug sudėtingesnė, o pasirinkimas dažnai būna susijęs su laisvomis vietomis.

„Vilniuje laisvos vietos – didžiulė problema, kadangi, lyginant su kitais miestais, yra mažiausiai lovų atitinkamam gyventojų skaičiui. Taip yra todėl, kad mieste – didžiausias gyventojų skaičius ir labai dažnai žmonės atsiveža į Vilnių savo tėvus, kurie nebesugeba gyventi kaime vieni, nes jau labai ligoti. Taip išauga pacientų, kuriems prireikia skubios pagalbos, skaičius“, - aiškino V. Pumputienė.