Tuo tarpu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją bei Europos žmogaus teisių teismo praktiką išmanantys teisės specialistai BNS anksčiau yra sakę, jog per apkaltą nuo pareigų nušalintas prezidentas neturi perspektyvų Europos žmogaus teisių teisme laimėti bylą dėl neva pažeistų rinkėjų teisių vėl rinkti jį valstybės vadovu.
Teisės specialistų tvirtinimu, praeityje Europos žmogaus teisių teismas panašų skundą jau yra atmetęs. "Konvencija negali būti vertinama kaip išsigelbėjimo ratas. Nemanau, jog Strasbūro teismas net pradės tyrimą dėl to. Čia nėra jokio esminio pažeidimo, kuris būtų vertas nagrinėti Europos žmogaus teisių teisme", - BNS yra sakęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Administracinės ir konstitucinės katedros docentas Egidijus Šileikis.
Tokio skundo perspektyvų teigė nematanti ir BNS kalbinta tuometinė Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros vedėja profesorė, šiuo metu - Konstitucinio teismo teisėja Toma Birmontienė.
1998 metais Europos žmogaus teisių komisija nepriėmė nagrinėti Liucijos Baškauskaitės skundo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymo registruoti ją kandidate į prezidentus. Komisija atmetė L.Baškauskaitės skundą remdamasi tuo, jog Žmogaus teisių konvencija nėra taikoma valstybės vadovo rinkimams.
Konvencija garantuoja tik teisę rinkti ir būti išrinktam į įstatymų leidybos instituciją. Teisės specialistų nuomone, minėtas precedentas būtų taikomas ir tuo atveju, jeigu būtų apskųsta R.Pakso teisė būti išrinktam prezidentu arba rinkėjų teisė rinkti jį prezidentu.
Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre yra pateiktas skundas dėl Konstitucinio Teismo sprendimo neleisti R.Paksui dalyvauti rinkimuose.
Konstitucinis Teismas praėjusių metų pavasarį konstatavo, jog per apkaltą balandį nuo prezidento pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą nušalintas R.Paksas niekada negali būti renkamas prezidentu ir negali užimti kitų valstybinių pareigų, susijusių su priesaikos davimu.