„Jeigu būtume oficialiai susituokę, ar kaip kitaip įforminę savo santykius, su vaikų tėvu bent būtų įmanoma išsiskirti. Būtų galima eiti į teismą, kuris suteiktų juridinį pagrindą nutraukti santykius. Tačiau mano situacija tokia, kad advokatai pataria provokuoti namuose smurtą ir taip bandyti iškraustyti jį iš namų“, – DELFI sakė trisdešimt penkerių metų moteris.

Provokuoti smurtą jai nepriimtina. Kita vertus, ir jos vaikų tėvas supranta, kad pratrūkęs išsikastų sau duobę, todėl, Maženos žodžiais, smurtauja psichologiškai. Neseniai įsilaužė į jos paskyrą socialiniame tinkle, tikrina el. paštą, telefoną, terorizuoja draugus ir pažįstamus.

Moteris įtaria, kad persekiodamas ją vyras jaučia patologinį pasitenkinimą, neva gali kontroliuoti jos gyvenimą, valdyti situaciją.

Jei netriukšmauja ir nesmurtauja, namuose gali gyventi bet kas?

Paklausta, kodėl tiesiog negali jam liepti išeiti, moteris klausė, kaip: „Butas – privati mano nuosavybė, mes – nesusituokę. Kreipiausi į policiją dėl iškeldinimo, tačiau man paaiškino, kad jie neturi pagrindo, nes jis manęs nemuša, namuose nekelia triukšmo, nesielgia taip, dėl ko būtų galima skambinti pareigūnams ir prašyti išvesti bute nedeklaruotą asmenį, kuris net nėra mano sutuoktinis. Policija šitoje vietoje nieko negali padaryti, nes psichologinis smurtas sunkiai įrodomas“.

Mažena kreipėsi į advokatą. Šis pasiūlė pakeisti namų spynas, o jei vyras bandytų laužtis, skambinti į policiją.

„Tačiau namuose – vaikai. Pamatę, kad į duris beldžia jų tėtis, jie jį įleis. Elementaru palaukti iš mokyklos grįžtančio vaiko, kuris turi raktą ir pasidaryti jo kopiją. Todėl pakeisti spynas nebūtų problemos sprendimas“, – mano DELFI pašnekovė.

Su vaikų tėvu ji bandė tartis gražiuoju. Apie tai, kad reikėtų gyventi atskirai, šnekasi beveik trejus metus.

Pasiūlė tris išeitis

Paskutinis bandymas išspręsti situaciją taip pat patyrė fiasco. Pasitarusi su advokatu, moteris vyrui pasiūlė tris situacijos sprendimo būdus.

Pirmasis – išsikraustyti pusmečiui ir pagyventi atskirai, kad pajustų, ar vienas kito pasiilgsta, permąstyti, kokios savybės partnerį erzina ir ar jas galima pakeisti, ko abu tikisi iš tarpusavio santykių ir t. t. Antras variantas – su advokato pagalba parengta išsiskirstymo taikiai sutartis, kurioje buvo numatyta bendrai rūpintis vaikų psichosocialine gerove, bendromis jėgomis prisidėti prie jų išlaikymo, tik gyventi po atskirais stogais.

Trečias variantas – dėl vyro veiksmų, kurie turi ir nuskalstamos veikos požymių, moteris užsuktų teisinį procesą su visais negražumais, kad ir kaip tai nemalonu būtų.

Rezultatas – vyrui nė vienas variantas netiko. Jam gerai, kaip yra.

O yra taip: namuose pora nekalba, valgo ir net miega atskirai. „Man reikia nuo jo net ir fiziškai atsiriboti, kad išlaikyčiau psichikos ir kūno darną. Kai esame atskirai, aš ir miegu normaliai, ir jis neturi galimybių į mane reikšti seksualinių pretenzijų – maža kas per miegus susisapnuoja“, – kalbėjo Mažena.

Nebenori būti buldozeriu

Moteris mano, jog gyventi su ja vyrui tiesiog patogu, nes šiuo metu jis neturi darbo, stabilių, fiksuotų pajamų, o nusprendus išeiti gyventi atskirai, reikėtų galvoti ir apie būstą, ir apie maistą, ir apie važinėjimą pasiimti vaikų. „Visa tai sukelia buitinių nepatogumų, kurių jis spręsti šiuo metu jaučiasi nepajėgus nei finansiškai, nei, matyt, psichologiškai, todėl tempia gumą“, – taip situaciją mato Mažena.

O gal yra taip, kad žmogus staiga neteko darbo ir todėl vaikų motina jo nebetoleruoja, nori išmesti? DELFI pašnekovės teigimu, jam su darbais niekada labai gerai nebuvo.

Foto: DELFI (A.Sarcevičiaus nuotr.)

„Faktas, kad žmogus vienoje darbovietėje neišbūna ilgiau nei porą metų, irgi tikriausiai liudija apie tam tikras charakterio savybes, visų pirma apie negebėjimą pripažinti, spręsti problemų. Paprastai jis nuo jų bėga. Tai atsispindi ir santykiuose. Yra gili problema, bet jis kiša galvą į smėlį ir apsimeta, kad nieko nemato, negirdi“, – lygino moteris, nebenorinti būti visa stumiančiu šeimos buldozeriu.

Mažena nori gyventi savo gyvenimą, laisvai bendrauti su žmonėmis, tačiau jei atsiranda tokių galimybių, vaikų tėvas „jas sugriauna, nes jaučia tiesioginę grėsmę sau ir narvui, kuriame sėdi“.

Žodžiais deklaruojama vyro meilė jai Maženai panašesnė į savininkiškumą, nuo kurio ji ir nori išsivaduoti: „mano svajonė grįžus nematyti vyro su alaus buteliu žiūrinčio varžybas. Pasiilgau namų, kur galėčiau pabūti su savim, paskaityti, pasiklausyti muzikos, kuri man patinka, neuostyti kvapų, kurių neoriu uostyti, neskalbti tų drabužių, kurių nenoriu skalbti“.

Bandė ieškoti meilužės

Paklausta, gal bandė surasti vyrui meilužę ir taip susigrąžinti sau laisvę, Mažena juokėsi: „Bandžiau. Bet tai koks turi būti žmogaus išgverimas, kad vaikų motinai reikėtų parūpinti jam antrą pusę!“

Paklausta, kodėl savu laiku neištekėjo, moteris prisiminė, kad gimus pirmajam vaikui vyras taip ir nepasipiršo. Tokį sprendimą ji taip pat priskyrė stručio pozicijai. „Aš tą žmogų seniai pažįstu. Kad ir kaip skaudu pripažinti, turiu sau pasakyti, kad ir ateityje jis elgsis taip pat ir tam įtakos nebeturėtų joks santuokos registravimas. Reikia skirstytis ir taškas“, – įsitikinusi ji.

Advokatė: atvejis – komplikuotas

Maženos atvejis – komplikuotas. Gerai bent tai, kad pora išvengė ginčų dėl pinigų, neturi bendrų paskolų. Kaip DELFI sakė advokatė Renata Narbutienė, tai dar labiau įklampina į ginčus ir visai nesvarbu – gyveni santuokoje ar be jos kartu.

DELFI kalbintos moters atveju advokatė R. Narbutienė patartų vaikų tėvą įspėti, kad per tam tikrą terminą išsikeltų iš jos asmenine nuosavybe esančio buto. Jeigu neišsikels – kreiptis į teismą dėl iškeldinimo. O vaikų išlaikymo klausimai jau bus sprendžiami atskirai.