Pirmadienį Švedijos užsienio reikalų ministerija priėmė Lietuvos ambasadorių Švedijoje Eitvydą Bajarūną. Susitikimo tikslas – išsiaiškinti, kodėl Lietuva nebuvo laiku informuota apie Lietuvos nepilnamečio piliečio Gabrieliaus B. perdavimą Švedijos socialinėms tarnyboms, kodėl Lietuva iki šiol dar nėra gavusi oficialios informacijos, bei kitas šio įvykio detales.

„Švedijos užsienio reikalų ministerija informavo, kad šis atvejis yra sudėtingas, todėl atsakymas, reikalaujantis kelių Švedijos institucijų indėlio, vis dar yra rengiamas. Švedijos užsienio reikalų ministerija teigia suprantanti Lietuvos diplomatų susirūpinimą, ir kartu su Lietuvos ambasada ieškosianti būdų, kad ateityje tokia situacija nepasikartotų“, – rašoma URM pranešime.

Antradienį Norvegijos užsienio reikalų ministerija priims Lietuvos ambasadorę Norvegijoje Izoldą Bričkovskienę dėl įvykių, susijusių su Lietuvos nepilnamečiu piliečiu Gabrieliumi B.

Prezidentės patarėja: svarbiausia pasirūpinti vaiko interesais

Sprendžiant situaciją dėl septynmečio lietuvio grąžinimo pirmiausia turi būti atsižvelgta į jo interesus, sako prezidentė patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.

Rasa Svetikaitė

„Be jokios abejonės, visų pirma turi būti pasirūpinta vaiko - ne tėvų, ne kokių nors kitų žmonių, bet būtent vaiko, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, gerove“, - antradienį Žinių radijui sakė patarėja.
Anot jos, prezidentė yra pavedusi užsienio reikalų ministrui, „kad būtų imtasi visų priemonių, kad ši situacija būtų išaiškinta ir išspręsta taip, kaip to reikalauja geriausiai vaiko interesai“.
R.Svetikaitės teigimu, istorija dėl vaiko pagrobimo ir grąžinimo į Norvegiją yra paini ir nevienareikšmė.

„Matyt, ją spręsti reikėtų atidedant visas nereikalingas emocijas į šalį, nes jos tikrai problemos spręsti nepadeda“, - sakė ji.

Žiniasklaidoje skelbta, kad vaiką, kurį Norvegijos tarnybos atskyrė nuo motinos, praėjusią savaitę per susitikimą paėmė artimieji, o berniuko motina Norvegijos policijos buvo apklausta dėl vaiko pagrobimo. Vaikas netrukus rastas Švedijoje ir grąžintas į Norvegiją. Informacijos, kur šiuo metu yra lietuvis berniukas, Lietuvos institucijos tvirtina neturinčios.

Artimieji kaltina Lietuvos diplomatus, kad jie nesiėmė priemonių, jog berniukas būtų grąžintas į Lietuvą.

Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad Lietuvos ambasada Švedijoje praėjusį ketvirtadienį iš motinos gavo kreipimąsi ir iš karto ėmėsi veiksmų, susisiekė su Švedijos institucijomis - Užsienio reikalų ministerija, socialinėmis tarnybomis bei policija.

„Lietuvos ambasada Norvegijoje ir toliau dės visas pastangas, kad bendradarbiaujant su Norvegijos institucijomis bei Lietuvos ir Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybomis, nepilnametis Lietuvos pilietis teisinėmis priemonėmis būtų grąžintas į Lietuvą, ir būtų užtikrinti Lietuvos piliečių interesai bei vaiko gerovė. Tam Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir ambasada Norvegijoje išnaudoja visus teisėtus kanalus - tiek formalius, tiek neformalius, šiam klausimui skiriamas prioritetinis dėmesys“, - teigta pirmadienį išplatintame Lietuvos URM pranešime spaudai.

Rengia piketą „Aš esu Gabrielius"

Kelios šalies nevyriausybinės organizacijos antradienį prie Norvegijos ambasados rengia piketą „Aš esu Gabrielius", reikalaudamos Norvegijos ambasados Lietuvoje tarpininkauti grąžinant į Lietuvą septynmetį lietuvį Gabrielių B., kuris buvo vežamas į Lietuvą, sulaikytas Švedijoje ir, net neinformavus Lietuvos ambasados, perduotas Norvegijai.

„Esame labai susirūpinę Lietuvos Respublikos piliečių, laikinai gyvenančių (arba gyvenusių) Norvegijos Karalystėje, vaikų saugumu. Mūsų visuomenę nuolatos sukrečia informacija apie tai, kad Jūsų šalies Vaikų gerovės tarnyba, neva gindama vaikų teises, atima juos iš teisėtos tėvų globos. Suprasdami, kad Norvegijos karalystės įstatymai yra tik Norvegijos piliečių reikalas, nenorime kištis į Jūsų šalies įstatymus ar institucijų teises ir pareigas, tačiau manome, kad mūsų šalies piliečiai turi teisę išvykti iš Norvegijos Karalystės. Išvykdami iš Norvegijos Lietuvos piliečiai turi teisę išsivežti savo nepilnamečius vaikus, kai vaikai yra Lietuvos piliečiai", - pažymi piketo organizatoriai.

Vakarų Lietuvos tėvų forumas, VŠĮ „Pilietinės demokratijos institutas", Lietuvos tėvų forumas, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga, LPF „Algojimas" reikalauja sugrąžinti ne tik Gabrielių B., bet ir visus atimtus Lietuvos piliečių vaikus teisėtiems tėvams, sudaryti jiems sąlygas išvykti į Lietuvą.

„Gelbėkit vaikus“ vadovė: nėra Norvegijos sąmokslo prieš lietuvius

Organizacijos vadovė Rasa Dičpetrienė pranešime rašo, kad organizaciją „Gelbėkit vaikus“ jaudina situacija, kai Norvegijoje gyvenančios šeimos praranda savo vaikus: „Pati būdama mama galiu įsivaizduoti, ką reiškia netekti savo vaiko, tačiau siūlau į šią problemą pažvelgti ne vieno konkretaus atvejo kontekste, o įvertinti platesnėje perspektyvoje.“

Ji atkreipia dėmesį, kad Norvegijoje vaiko teisių apsaugos įstatymas įsigaliojo jau 1953-aisiais ir nuo to laiko šios šalies valdžia skyrė daug darbo, lėšų bei atsakomybės tam, kad užtikrintų realų šio įstatymo veikimą. Taigi, Norvegijoje, besilaikydamos griežto vaiko teisių apsaugos įstatymo, numatančio realius įspėjimus ir bausmes už fizinį ar psichologinį vaiko bei jo asmenybės žalojimą, užaugo jau trys kartos.

Rasa Dičpetrienė

„Organizacija „Gelbėkit vaikus“ domėjosi lietuvių vaikų situacija Norvegijoje ir žino, kad jokio sąmokslo prieš lietuvių ar apskritai kitataučių šeimas šioje šalyje nėra. Norvegijos valdžia, bene labiausiai nei bet kuri kita, yra suinteresuota, kad vaikai augtų savo šeimose. Pirmiausia, dėl pačių vaikų gerovės, o taip pat dėl to, kad vienos socialinės problemos gimdo kitas socialines problemas, o tai visapusiškai silpnina šalį.  

Svarbu žinoti tai, kad Norvegijoje neegzistuoja kūdikių namai ir visi mažamečiai, laikinai netekę tėvų globos, iš karto yra paskiriami į specialiai paruoštas globėjų norvegų šeimas, kuriose vaikai gyvena tol, kol tampa saugu jį grąžinti biologiniams tėvams arba tol, kol, netekus biologinių tėvų, vaikams surandami ilgalaikiai globėjai. Reikia atkreipti dėmesį, kad Norvegijoje, laikinai perkėlus vaiką į globėjų šeimą, psichologai ir socialiniai darbuotojai dirba su biologine vaiko šeima tam, jog kuo greičiau būtų saugu į ją sugrįžti vaikui. Visais atvejais bendraujama ir su tėvais, ir su vaiku. 

Šiuo metu Norvegijoje į socialinės rizikos grupę įtraukta apie 50 000 vaikų, o netekusių tėvų globos yra apie 9000. Ši informacija yra svarbi dėl to, kad Lietuvoje neretai manipuliuojama argumentu, jog „skandinavams reikia lietuvių vaikų“, jog „yra skandinavų šeimos, laukiančios, kada greičiau galės „gauti“ vaiką“. Prieš manipuliuojant bet kokiomis skambiomis frazėmis, organizacija „Gelbėkit vaikus“ skatina pasidomėti, kodėl tėvų globos laikinai netekę vaikai patenka į kitas šeimas, įvertinti tam tikrus šalies socialinės politikos aspektus.“, – sako ji. 

R. Dičpetrienė įspėja, kad prieš emigruodami tėvai turi pasidomėti, kokie reikalavimai jiems keliami, kaip nenusižengti: „Žinome, kad problemų dėl vaikų Norvegijoje iškyla tik tada, kai nusižengiama šalies įstatymams, ginantiems bet kurį vaiką, gyvenantį Norvegijoje: vaikas viešai mušamas, „pametamas“ renginio metu, tėvai vartoja alkoholį vaiko akivaizdoje ir pan. Lietuvoje tokios situacijos galbūt yra laikytinos normaliomis, tačiau Norvegijoje taip nėra, ten visais atvejais ginami ir saugomi vaiko interesai, stengiamasi užkirsti kelią jo psichologiniam ir fiziniam traumavimui. „Paauklėjamasis“ pliaukštelėjimas savo vaikui per užpakalį Skandinavijos šalyse jau laikomas psichologiniu ir fiziniu vaiko traumavimu. Patinka tai ar ne, tačiau, gyvenant Norvegijoje, šalyje, kurioje jau kelios piliečių kartos užaugo be minėto pliaukštelėjimo, šis veiksmas yra laikomas nusikaltimu. “

Primenama, kad 2013 m. pavasarį UNICEF paskelbtoje „Vaikų gerovės turtingose šalyse lyginamojoje apžvalgoje“ (vėliausias prieinamas tokios rūšies tyrimas) matyti, kad Skandinavijos šalys vaiko gerovės prasme yra sąrašo viršuje, tuo tarpu Lietuva –  jau keletą metų iš eilės lieka paskutinėse pozicijose. 

„Apibendrinama organizacijos „Gelbėkit vaikus“ poziciją, noriu pasakyti, jog į atskirų šeimų konkrečius atvejus mums tikrai neužtenka rankų ir jėgų pasigilinti vien dėl to, kad labai rūpinamės ir daug dirbame dėl Lietuvoje likusių vargstančių vaikų, tačiau organizacija „Gelbėkit vaikus“ yra už Lietuvos vaikus, už nemušamus ir psichologiškai netraumuojamus, už mylinčiose tėvų ar globėjų šeimose augančius Lietuvos vaikus. UŽ LAIMINGUS VAIKUS, nesvarbu, kuriame pasaulio krašte jie gyventų“, – teigia R. Dičpetrienė.