Kernavė – geriausiai archeologų ištirtas viduramžių Lietuvos miestas. Kaip šio miesto gyventojai laikėsi higienos?

„Tiesiog savo kieme išsikasdavo duobę ir versdavo į ją viską. Galybė gyvulių kaulų, tame tarpe vos ne pusė galvijo besimėtančio, galybė kitokių atliekų, šiukšlių, fekalijų“, - laidoje „Istorijos detektyvai“ teigs archeologas Gintautas Vėlius.

Ar šiandienos žmogus išgyventų XIV amžiaus Kernavėje?

G. Vėliaus nuomonė yra kategoriška: „To meto žmogus mūsų sąlygomis išgyventų, bet šio meto žmogus, nukeltas į XVI a. Kernavę, jaustųsi itin prastai, nes jį užpultų utėlės, blusos, turėtų, susigyvent, kad nuo to nepasislėps“.

Kaip LDK laikų visuomenė sprendė švaros klausimus? „Iš Vakarų Europos ėjo mada vengti vonios procedūrų, nuolatinis prausimasis nebuvo laikomas nei grožio, nei sveikatos priežastimi“, - pasakos istorikė Raimonda Ragauskienė.

Apie mūsų valstybės kunigaikščius jau daug prirašyta, rodos, viskas žinoma. Tačiau vienas aspektas užmirštas. Iki šiol į mūsų kunigaikščių charakterius nebuvo pažvelgta psichologo žvilgsniu. Ką pasakytų profesionalus psichologas, tarkime, apie Mindaugą?

„Daugelis psichologijos teorijų teigia, kad asmenybės pagrindai klojami šeimoje. Tai panašiai galime pažvelgti ir į Mindaugą. Apie jo tėvus, tiksliau jo santykius su tėvais, žinome labai nedaug. Tačiau žinome, kaip jis elgėsi su savo šeimos nariais. Jis nesibodi savo artimiausius giminaičius netgi žudyti, tačiau ir kiti to meto valdovai tą patį darė. Mindaugas nužudo Vykintą ir veda jo žmoną Mortą. Atstumia vyrausiąjį sūnų. Akivaizdžiai problemiška šeima, problemiška santuoka“, - laidoje „Istorijos detektyvai“ analizuos psichologas Gediminas Navaitis.

Laidoje taip pat bus pokalbis su garsiu istoriku Alvydu Nikžentaičiu apie Lietuvos didžiąją kunigaikštystę. Kiek ji mums šiandien svarbi? Kaip dalintis bendrą istoriją su baltarusiais?

„Manau, kad diskutuojant, geranoriškai kalbant su kaimynais galima rasti sutarimą. Ypač kai nuo XVI a. baltarusių žemėse gyvenantis elitas integruojasi į LDK, tai mes negalime sakyti, kad LDK – išimtinai lietuvių valstybė. Tai ir baltarusių, ir šiek tiek ukrainiečių valstybė. Tai yra mūsų bendras paveldas, kuris gali būti tiek stipriu instrumentu užsienio politikoje, tiek integruojant tų bendrijų žmones, gyvenančius šiuo metu Lietuvoje“, taip į V. Savukyno klausimą atsakys A. Nikžentaitis.

„Istorijos detektyvai“ kartu su Virginijumi Savukynu – šį antradienį 22.20 val. tik per LRT televiziją.