Gyventojai norėtų, kad tokios istorijos nesikartotų ir būtų įteisinta dviguba pilietybė. Bet palaikymas šiai idėjai yra gerokai sumenkęs.
Per trumpą laiką Lietuva netenka antro žymaus piliečio
Lietuviško paso A. Abromavičius netenka dėl to, kad tapdamas ministru įgijo Ukrainos pilietybę, o Lietuvos įstatymai tokioje situacijoje nenumato galimybės išsaugoti mūsų šalies pilietybę. Neseniai nuskambėjo ir panaši istorija, kai paso neteko JAV piliečiu tapęs krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas.
A. Abromavičiaus ir Ž. Ilgausko istorijos vėl kelia klausimą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo Lietuvoje. Šią idėją gyventojai palaiko, tačiau kur kas mažiau, nei palaikė prieš keletą metų.
Ukrainos ministras ir Lietuvos pilietis: nesuderinama
Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos DELFI informavo, jog A. Abromavičiaus pilietybės naikinimo procedūra prasidėjo praėjusią savaitę.
„Vidaus reikalų ministro įsakymas dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, kadangi jis įgijo kitos valstybės pilietybę, dar nėra nepriimtas. Dokumentai yra gauti š. m. sausio 13 d., jie nagrinėjami“, - teigiama DELFI pateiktame departamento komentare.
Migracijos departamentas nurodo, jog gavus dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, asmens dokumentai turi būti išnagrinėti ir pateikti vidaus reikalų ministrui sprendimui priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dokumentų gavimo. Tačiau tikėtina, kad A. Abromavičiaus atveju viso trijų mėnesių termino neprireiks.
Dauguma už, bet palaikymas smunka
Kaip rodo DELFI užsakymu isuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gruodį atlikta apklausa, dauguma gyventojų pasisako už dvigubos pilietybės įteisinimą.
Reformai, dėl kurios politinės diskusijos verda metų metus, pritaria 57,3 proc. apklaustų gyventojų. Prieš pasisako 29,1 proc. Dar 13,6 proc. respondentų neturi nuomonės šiuo klausimu.
„Už dvigubos pilietybės įteisinimą dažniau pasisako jaunesnio amžiaus (18-35 m.) ir aukščiausio išsimokslinimo grupės atstovai – čia dvigubai pilietybei pritaria daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų. Mažiausiai dvigubos pilietybės įteisinimą linkę palaikyti vyriausio amžiaus (daugiau kaip 56 m.) respondentai, vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo, kaimo vietovių gyventojai“, - pastebi „Spinter tyrimų“ sociologai.
| Ar Jūs pritariate dvigubos pilietybės įteisinimui Lietuvoje? (proc.) | |
| Taip, pritariu | 57,3 |
| Ne, nepritariu | 29,1 |
| Nežino / neturi nuomonės | 13,6 |
| Iš viso: | 100 |
Atrodytų, rezultatai palankūs dvigubos pilietybės įteisinimui. Tačiau analogiška „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa 2009 m. rodė kur kas geresnius rezultatus.
Tada besąlygišką palaikymą dvigubai pilietybei išreiškė daugiau nei 72 proc. gyventojų. Dar 6,3 proc. respondentų pasisakė už dvigubą pilietybę tik tiems tautiečiams, kurie iš Lietuvos emigravo sovietmečiu.
Prognozuoja palaikymo augimą
„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas DELFI teigė, jog dabartinio tyrimo nederėtų gretinti su 2009 m. atlikta apklausa. Visų pirma – dėl 2009 m. vyravusių krizės nuotaiktų. Visų antra – dėl to, jog tada gyventojų kartu buvo klausiama jų nuomonės apie emigrantus.
Pašnekovas prognozuoja, jog palaikymas dvigubos pilietybės įteisinimui ateityje augs.
„Matyt, tendencija liks tokia, kad, keičiantis demografinei struktūrai, tas procentas tiktai didės“, - teigė „Spinter tyrimų“ vadovas.
I. Zoko prognozė – po keleto metų dvigubai pilietybei pritarti turėtų ne mažiau kaip du trečdaliai Lietuvos gyventojų.
Pasak jo, tokie atvejai, kaip Ž. Ilgausko ar A. Abromavičiaus istorijos, taip pat prisideda prie visuomenės nuotaikų formavimo. „Jie atkreipia dėmesį, jie gali paskatinti diskusijas – kaip ir buvo Ž. Ilgausko atveju. Tačiau jie negali paveikti taip, kaip paveikia asmeninis kontekstas“, - aiškino I. Zokas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2014 metų gruodžio 12-22 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo paklaida – 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!