Nors tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo advokatai savo kalbas baigė, teismas numatė dar vieną posėdį atsikirtimams po kelias valandas trukusios kaltinamojo advokato Vytauto Sviderskio kalbos, kurioje jis įrodinėjo, kad jo kaltinamasis už genocidą teisiamas būti negali. Advokatas kritikavo prokurorės pateiktą kaltinimą, teigdamas, kad šis itin abstraktus, todėl apsunkinama I.Vorobjovo galimybė gintis.
Byloje nustatyta, kad I.Vorobjovas su kita kaltinamąja Jadvyga Kuprėniene, kurios byla dėl ligos yra išskirta, dalyvavo A.Ramanausko ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės suėmimo operacijoje Kaune, vykdydami žvalgybą.
Pasak advokato, I.Vorobjovo darbo specifika lėmė, kad jis ypač mažai žinojo apie sekamus žmones, nepalaikė jokio ryšio su kitų skyrių KGB darbuotojais. Be to, pasak V.Sviderskio, genocido apibrėžimas reikalauja, kad kaltinamasis būtų turėjęs sąmoningą, asmeninį tikslą sunaikinti partizaną kaip lietuvį.
„Neįrodžius, kad I.Vorobjovas nuo vėlyvo vakaro iki aušros stebėjo namą ne tik dėl to, kad diskriminuoja partizanus, bet dėl to, kad turi grynai genocidinį tikslą sunaikinti lietuvius, pagal tai jo teisėtai nuteisti neįmanoma“, – kalbėjo advokatas.
Jo teigimu, byloje nėra įrodyti asmeniniai kaltinamojo tikslai.
Advokatas kritikavo, kad kaltinime nurodoma tik į lietuvius, o ne į Lietuvos gyventojus, nors nuo genocido nukentėjo ir kitų tautybių asmenys, kad nenurodyta, su kuo tiksliai kaltinamasis bendradarbiavo, kad kaltinimas formuluojamas taip, lyg I.Vorobjov būtų dalyvavęs rengiant
A.Ramanausko sulaikymo planą bei dėl to, kad joks statusas nesuteikiamas jo žmonai B.Mažeikaitei - ji neįvardijama nei kaip partizanė, nei kaip jų rėmėja.
V.Sviderskis taip pat tvirtino, kad I.Vorobjovas veikė pagal tuo metu galiojusius įstatymus, todėl jokio nusikaltimo nepadarė, tuo sukeldamas posėdžio stebėtojų pasipiktinimą.
Prieš tai pasisakęs nukentėjusiosios A.Ramanausko ir B.Mažeikaitės dukters Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės advokatas Vytautas Zabiela laikėsi pozicijos, kad I.Vorobjovas veikė kaip nusikalstamos grupuotės narys, todėl, net jeigu asmeniškai nedalyvavo kankinant ir nužudant partizaną, vis viena turi atsakyti už tai, prie ko prisidėjo.
„Tarytum tai ir aišku – jeigu nusikalstamos grupės narys daro nusikaltimą, atsako už bendra, kas padaryta. Jis pats nenužudė, tačiau pati operacija nuvedė iki taško, kai paskirta mirties bausmė“, – kalbėjo V.Zabiela.
Jis pabrėžė, kad I.Vorobjovas žinojo vieną iš pagrindinių organizacijos tikslų – sunaikinti partizanus – ir tam padėjo.
„Šios bylos nuosprendis turės istorinę reikšmę Lietuvos dabarčiai, praeičiai ir ateičiai“, – kalbėjo advokatas, prašydamas pripažinti I.Vorobjovą kaltu.
Kitas posėdis numatytas vasario 20 dieną. Jame prokurorė Auksė Lipkevienė, prašanti įkalinti kaltinamąjį septyneriems metams, bei nukentėjusioji ir jos atstovas pasinaudos atsikirtimo teise.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais siekta sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.
Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.
Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.
1956 metais suimtas vienas iš paskutinių partizanų vadų, buvęs mokytojas A.Ramanauskas - Vanagas buvo nepaprastai žiauriai kankintas ir kitais metais sušaudytas.