Pašnekovų teigimu, kol kas bene stipriausio tautinių mažumų palaikymo gali tikėtis Valdemaras Tomaševskis, tačiau šių balsų reikšmę supranta ir kiti kandidatai.
Portalo LRT.lt šaltinių duomenimis, kai kurių politinių partijų užsakytos vilniečių nuomonių apklausos rodo, kad kovą vyksiančiuose Vilniaus miesto mero rinkimuose greičiausiai prireiks antrojo turo, o absoliutus apklausų lyderis – Lietuvos laisvės sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas.
Vienos apklausos rodo, kad į antrąjį rinkimų turą, be dabartinio sostinės mero, pateks liberalas Remigijus Šimašius, kitos – kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, kurio partija savivaldos tarybų rinkimuose dalyvaus kartu su Irinos Rozovos vedamu „Rusų aljansu“.
Politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas pripažino dar vasarą manęs, kad būsimuose rinkimuose A. Zuokas galimybių ketvirtą kartą tapti meru neturi, tačiau situacija esą greitai keičiasi: „Šiuo atveju nesėkmingas konservatorių savo kandidato ieškojimas A. Zuokui suteikė daug galimybių. Be to, apie jį buvo nuolat kalbama, todėl dabar A. Zuoko pozicijos Vilniaus mieste ir šios apklausos, nors gali būti ir kritiškai vertinamos, atspindi tam tikras nuotaikas.“
Politologai nesutaria, kas iš kitų kandidatų pateks į antrąjį rinkimų turą – R. Šimašius ar V. Tomaševskis. Juolab kad yra manančių, jog A. Zuokas rinkimuose gali nepasirodyti taip, kaip prognozuojama, o antrajame rinkimų ture gali susikauti R. Šimašius ir V. Tomaševskis.
„Labai norėčiau, kad būtų R. Šimašius, ir nesu tikra, kad nebus V. Tomaševskio [antrajame ture]. Tai priklausys nuo to, kiek savo pozicijas sugebės derinti liberalai ir konservatoriai, kai pastarųjų kandidatas Mykolas Majauskas pralaimės pirmajame ture. Klausimas, ar konservatoriai perlips per save ir parems R. Šimašių, ar leis V. Tomaševskiui eiti su balta vėliava“, – portalui LRT.lt kalbėjo politikos apžvalgininkė Jurga Tvaskienė.
Savo ruožtu V. Savukynas teigė, kad patekti į antrąjį turą panašių galimybių turi tiek R. Šimašius, tiek V. Tomaševsis: „Lenkų atstovas gali būti, nes žinome tautinę sudėtį Vilniuje, tačiau klausimas, kiek jo elektorato ateis balsuoti. R. Šimašius taip pat galėtų išeiti į antrąjį turą, nes Vilnius – pakankamai jaunas miestas, čia daug studijuojančio jaunimo, kurie balsuoja būtent sostinėje, jiems yra patrauklus liberalizmas. Man atrodo, kad tai paaiškina ir A. Zuoko fenomeną, kodėl jis yra populiarus.“
Kaip portalui LRT.lt aiškino Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas politologas Vytautas Dumbliauskas, kadangi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kelia savo kandidatą M. Majauską ir neremia buvusių koalicijos partnerių Seime – Liberalų sąjūdžio – keliamos R. Šimašiaus kandidatūros, daugiau galimybių kovoti su A. Zuoku turi V. Tomaševskis.
„Spėju, kad daugiau galimybių turi V. Tomaševskis. Jo elektoratas yra drausmingesnis, be to, jis sieks gauti ir rusakalbių balsų“, – sakė V. Dumbliauskas.
Nenori erzinti rinkėjų
Politikos apžvalgininkų manymu, daugelis kandidatų prieš rinkimus siekia užsitikrinti tautinių mažumų balsus. „Tai bus raktas. Tas, kuris sugebės užsitikrinti rusakalbių ar lenkakalbių paramą antrajame ture, man atrodo, bus laimėtojas. Taigi tam tikra prasme, [kam atiteks] Vilniaus mero kėdė, priklauso būtent nuo jų“, – LRT.lt teigė V. Savukynas.
Pasak J. Tvaskienės, teisėsaugos struktūros padarė neprotingą žingsnį, kai buvo atliktos kratos Lietuvos rusakalbėse mokyklose. „Tą buvo galima išspręsti kitaip, neinant į klases su kaukėmis tuomet, kai jose buvo vaikai. Rusakalbių bendruomenę tai stipriai papiktino, daugelis kalba, kad ši akcija buvo „ginklas“ V. Tomaševskiui. Rusakalbių bendruomenė „persimetė“ į jo pusę, todėl jis gali turėti labai stiprų palaikymą“, – neabejoja politikos apžvalgininkė.
Kratas mokyklose netrukus sukritikavo A. Zuokas, kuris teigė, kad „didžiąją dalį veiksmų buvo galima atlikti daug profesionaliau ir solidžiau.“ „Turime suprasti, kad toks tyrimas ar tokie veiksmai juk pirmiausia paveikia vaikus ir jų tėvus. Manau, kad tai nėra pats profesionaliausias veikimo būdas“, – tuomet situaciją komentavo sostinės meras.
Aistros nerimo ir dėl vasarą sostinėje vykusių Rusijos kultūros dienos renginių. Kai dalis politikų ragino A. Zuoką atšaukti leidimą jiems rengti, šie renginiai vis tiek įvyko ir A. Zuokas juose dalyvavo.
Pastaruoju metu netyla kalbos dėl Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų likimo. Nemažai politikų, visuomenininkų siekia jas perkelti į Grūto parką, kuriame eksponuojamos sovietų laikų skulptūros ir kiti reliktai, tačiau A. Zuokas yra teigęs, kad jis nėra skulptūrų griovimo šalininkas.
„Aš tikrai nesu skulptūrų griovimo šalininkas, nes manau, kad pirmiausia nereikia kovoti su skulptūromis, kai yra svarbesnių ir prasmingesnių dalykų. Manau, kad pas mus dar gajus homo sovieticus sindromas“, – pareiškė A. Zuokas.
Politikos apžvalgininkas V. Savukynas aiškina, kad prieš rinkimus visi kandidatai stengiasi bent jau nesupykdyti tam tikrų grupių: „Mes žinome, kad prieš rinkimus jokių rimtų sprendimų nepriimama, nes bet kuris rimtesnis sprendimas reiškia, kad vieniems tai gali nepatikti. Taigi nenorima erzinti kai kurių rinkėjų ir delsiama dėl sprendimų“, – LRT.lt komentavo V. Savukynas.
Į merus – apie 500 kandidatų
Savivaldybių tarybų rinkimai įvyks kovo 1 dieną. Juose pirmą kartą merai bus renkami tiesiogiai.
Norinčiųjų atsisėsti į Vilniaus mero kėdę – daugybė. Partija „Tvarka ir teisingumas“ siūlo Petrą Gražulį, socialdemokratai – Gintautą Palucką, konservatoriai – M. Majauską, Lenkų rinkimų akcija – V. Tomaševskį, Liberalų Sąjūdis – R. Šimašių, Darbo partija – Joną Pinskų, Tautininkų sąjunga – Julių Panką, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – Virginiją Vingrienę, Lietuvos žaliųjų partija – Indrę Kleinaitę, Lietuvos liaudies partija – Vitalijų Balkų, Lietuvos laisvės sąjunga – A. Zuoką. Dėl Vilniaus miesto mero kovos ir nepartinis Seimo narys Naglis Puteikis.
A. Zuokas, N. Puteikis ir V. Tomaševskis dalyvavo 2014 metų gegužę vykusiuose Lietuvos Prezidento rinkimuose. Tuomet sostinėje daugiausia rinkėjų balsų gavo V. Tomaševskis – 17,2 proc., A. Zuokas – 9,9 proc., N. Puteikis – 6,3 proc.
VRK duomenimis, savivaldybių tarybų rinkimuose registravosi net 24 partijos, vien kandidatų į 60 savivaldybių tarybas planuojama sulaukti apie 14–15 tūkstančių, o į merus – apie 500. Pagal Konstituciją, savivaldybių tarybų kadencija trunka ketverius metus.