Kaip praneša STT, kratos ir dokumentų poėmiai taip pat atlikti dešimtyje įmonių.

Iš viso, kaip skelbia STT, trečiadienį atlikta apie 40 kratų ir dokumentų poėmių bendrovėse ir vienuolikos su galimai nusikalstama veika susijusių asmenų gyvenamosiose ir darbo vietose.

Partijos „Tvarka ir teisingumas” atsakingasis sekretorius Almantas Petkus DELFI patvirtino, kad trečiadienį partijos būstinėje vėl apsilankė STT agentai, kurie pasiėmė įvairius buhalterinius dokumentus ir sutartis.

„Buvo atėję agentai. Jie atsinešė dokumentus ir prašė to, ko nebuvo pasiėmę aną kartą. Persižiūrėjo ir išsinešė dar šešias bylas. Ten buhalteriniai dokumentai“, - sakė A. Petkus.

Politikas stebėjosi, kad STT nepasiėmė visų reikiamų dokumentų atlikdami pirmąjį dokumentų poėmį partijos būstinėje.

„Aš informacijos apie tyrimo eigą neturiu, tik matau, kokių dokumentų prašo. Prašo tų dokumentų, kurie yra arba archyve, arba buhalterijoje: tai sutartys ir sąskaitos“, - sakė A. Petkus.

Praėjusį kartą partijos būstinėje STT pareigūnai lankėsi praėjusių metų spalio mėnesį.

STT pareigūnai kartu su ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiais prokurorais aiškinasi Vidaus reikalų ministerijos 2013–2014 m. daugiau nei 7,8 mln. eurų vertės viešojo pirkimo konkurso organizavimo aplinkybes.

Įtariama, kad įmonės, laimėjusios šį pirkimą, vadovai iš anksto sutarė su tam tikrais asmenimis, kad laimėjimo atveju vėliau už tai bus atsilyginama. Šiuo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad įmonės už suteiktas neteisėtas paslaugas atsilygindavo – sumokėdavo už politinei partijai, su kuria yra susiję minėti asmenys, kitų bendrovių ir privačių asmenų suteiktas paslaugas.

STT pareigūnų sulaukė ir verslininkai, ir VRM valdininkai

STT direktorius Saulius Urbanavičius DELFI teigė, jog po papildomų veiksmų imtasi tiek anksčiau neminėtų įmonių, tiek asmenų atžvilgiu.

Saulius Urbanavičius
„Ir tas, ir tas. Daugiau įmonių atstovai ir VRM arba padalinių, arba pavaldžių įstaigų atstovai“, - apie asmenis, kurių atžvilgiu imtasi papildomų priemonių, sakė S. Urbanavičius.

Pasak jo, naujų „tvarkiečių“ įtariamųjų sąraše neatsirado. Esą STT akiratyje atsidūrę VRM tarnautojai – ne politinio pasitikėjimo pareigūnai.

STT vadovo teigimu, tyrimą stengiamasi vykdyti kuo operatyviau, tačiau yra vienas rimtas kliuvinys – Seimo narys Rimas Antanas Ručys negali būti apklaustas, nes tebeturi teisinę neliečiamybę. Anksčiau, kviečiamas į apklausą kaip specialusis liudytojas, politikas atsisakė duoti parodymus.

Speciali Seimo komisija jau ėmėsi R. A. Ručio neliečiamybės klausimo, bet jai darbą pavesta atlikti iki kovo vidurio – tikėtina, kad mažiausiai tiek laiko „tvarkietis“ teisėsaugai bus nepasiekiamas.

„Tai tyrimo neatsiejama dalis“, - apie parlamentaro apklausą sakė S. Urbanavičius.

„Tvarkiečių“ skandalas prasidėjo po to, kai STT atliko kratas partijos ir galimai nešvariuose viešuosiuose pirkimuose veikusių įmonių patalpose.

Ankstesnėje tyrimo stadijoje įtariamaisiais įvardinti penki asmenys: prodiuseris Rolandas Skaisgirys, buvęs vidaus reikalų viceministras Algimantas Juocevičius, buvęs ministro Dailio Alfonso Barakausko patarėjas Ervinas Raistenskis ir du verslininkai – R. Skaisgirio bičiulis, įmonės „Pradas Media“ vadovas Justinas Garliauskas bei bendrovės „NT Service“ vadovas Peisachas Kačerginskis.

Šiame tyrime su specialiojo liudytojo statusu apklaustas ir eksministras D. A. Barakauskas. Šis statusas – per žingsnį nuo tapimo įtariamuoju. Dar vienas peilio ašmenimis vaikštantis „tvarkietis“ – Seimo narys Rimas Antanas Ručys, kurio kabinete atlikta krata, bet tolesnių veiksmų teisėsauga negali imtis dėl politiko turimo teisinio imuniteto. Seimas prieš šventes sudarė komisiją dėl R. A. Ručio neliečiamybės panaikinimo, tačiau jos darbui nustatytas ilgas terminas – iki kovo mėnesio vidurio. Opozicijos bandymai sutrumpinti komisijos darbo laiką buvo nesėkmingi.

Lietuvos baudžiamajame kodekse nustatyta prekyba poveikiu – tai nusikalstama veika, kai asmuo už kyšį, pasinaudodamas savo įtaka, pažada paveikti valstybės ar savivaldybės instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį.

Pagal šį straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tiek kyšį duodantis, tiek kyšį imantis asmuo. Be to, nusikalstamu veikimu laikomas ne tik faktinis kyšio perdavimas ar priėmimas, bet ir provokavimas, reikalavimas, susitarimas, pasiūlymas, pažadėjimas duoti ar priimti kyšį.

Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad tas, kas pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė didesnės negu 9 420 eurų vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Tas, kas pažadėjo ar susitarė priimti arba reikalavo ar provokavo duoti, arba priėmė didesnės negu 9 420 eurų vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Už prekybą poveikiu baudžiamoji atsakomybė nustatyta ir juridiniam asmeniui.

STT Vilniaus valdybos atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.