„Pastebima tendencija, kad Darbo partijos nariai šios partijos veiklą remia didžiulėmis sumomis, kurios sunkiai galėtų būti paaiškinamos jų gaunamomis pajamomis“, - teigiama A. Kubiliaus pareiškime.
Opozicijos lyderis atkreipė dėmesį į porą įtarimų jam sukėlusių finansavimo atvejų.
A. Kubiliaus duomenimis, Darbo partijos kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą Ritas Vaiginas per pastaruosius dvejus metus daugiau kaip 115 tūkst. litų (per 33 tūkst. eurų) arba daugiau nei dviem trečdaliais savo dvejų metų pajamų, parėmė įvairias Darbo partijos rinkimų kampanijas.
Konservatorius savo kreipimesi mini ir jaunąjį „darbietį“ Beną Cechanavičių, M. Romerio universiteto ketvirtakursį, kuris Darbo partijos rinkimų kampanijai skyrė 10 tūkst. litų (2900 eurų).
TS-LKD frakcijos Seime seniūnui toks dosnumas kelia įtarimų, ar tokiu būdu nėra naudojami pinigai iš partijos „juodosios buhalterijos“.
„Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas parlamentinę rinkimų proceso priežiūrą, turėtų atlikti parlamentinį tyrimą, kuris arba leistų išsklaidyti galimus įtarimus dėl Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ metodų, finansuojant savo rinkimų kampaniją, arba padėtų užkirsti kelią galimoms grėsmingoms tendencijoms, kai neaiškios kilmės pinigai yra naudojami, siekiant daryti įtaką Lietuvos politiniams procesams“, – pranešime spaudai cituojamas A. Kubilius.
Tuo metu „darbietis“ R. Vaiginas teigia esąs nustebintas konservatorių ekspremjero nemokėjimu skaičiuoti.
„Esu nemaloniai nustebęs, kad jis taip prastai skaičiuoja. Viskas mano deklaruota, nesu toks žioplys, kvailas, kad aukočiau pinigus jų nedeklaravęs. Tokie išvedžiojimai, skaičiavimai yra žmonių apgaudinėjimas arba melagystė“, - antradienį BNS sakė Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis R. Vaiginas.
„Darbiečio“ tvirtinimu, jo ir žmonos darbo užmokestis atskaičius mokesčius per metus sudaro per 100 tūkst. litų arba 30 tūkst. eurų. Be to, jis yra deklaravęs, kad turi santaupų, o minėtus 115 tūkst. litų jis paaukojo ne per dvejus metus, o trims rinkimų kampanijoms.
„Tos išlaidos, kurias skaičiuoja, padarytos per trejus metus. 2012 metais buvo rinkimai į Seimą, 2013 metų kovą - pakartotiniai Seimo nario rinkimai ir 2014 metais įnašas savivaldos rinkimams. (...) per trejus metus vien mano pajamos siekia 270 tūkst. litų, neskaičiuojant žmonos pajamų. Plius mano santaupos 300 tūkst. grynųjų buvo deklaruota, bet kai prasidėjo šeimyninės deklaracijos žmonos pusė kažkur pradingo, taip jos ir neištaisiau. Mano liko 150 tūkst. litų. Vien tų pinigų pakanka, kad aš galėčiau paremti partiją“, - BNS dėstė R. Vaiginas.
Jis pabrėžė finansavęs savo rinkimų kampanijas.
„Yra pačio pasirinkimas, jeigu nenori eiti, dalyvauti rinkimuose, neneši pinigų. Bet jei nori dalyvauti, tokie dabar įstatymai, kad kiekvienas turi savo rinkimus finansuoti. Juridiniai asmenys negali būti rėmėjais, fiziniai asmenys paprastai bijo, nenori apsišviesti, tik 10 proc. nuo savo pajamų gali. Ėjau į Seimą ir finansavau iš savo pinigų. Ir dabar tas pats“, - tvirtino Darbo partijos kandidatas.
Pagal įstatymą, finansuoti politines kampanijas galima partijos ir fizinių asmenų lėšomis.
Sprendimą dėl parlamentinio tyrimo gali priimti tik Seimas. Jis į pavasario sesiją rinksis tik kovo 10-ąją.
Kovo 1-ąją Lietuvoje bus renkamos savivaldybių tarybos ir merai.