Ministrė pažymi, kad Stambulo konvencija skirta kovai prieš smurtą šeimoje, o vaikai būtų mokomi sąžiningai dalintis rūpesčių našta šeimoje, buities darbų nepaliekant vien moteriai, o finansinės atsakomybės – išskirtinai vyrui.
„Konvencijoje apibrėžta socialinė lytis – socialiai sukonstruotas vaidmuo, elgesys, veikla ir savybės, kurias tam tikra visuomenė priskiria moterims ir vyrams. Sąvoka „socialinė lytis“ nėra skirta pakeisti „vyrų“ ir „moterų“ sąvokoms. Konvencijos kontekste socialinės lyties sąvoka pagrįsta dviem lytimis – vyrų ir moterų. Šia sąvoka išreiškiama, kad lytis turi ne tik fizinį, bet ir socialiai sukonstruoto vaidmens, elgesio, veiklos ir savybių, kurias tam tikra visuomenė priskiria moterims ar vyrams, aspektą“, – į klausimą, kiek socialinių lyčių atsirastų Lietuvoje ratifikavus konvenciją, atsakė A.Pabedinskienė.
„Konvencija įpareigoja užtikrinti, kad smurto veiksmai negalėtų būti pateisinami kultūra, tradicija, papročiais ar garbės kodeksu. Tai reikštų, kad vaikų darželiuose ir mokyklose visų pirma turėtų būti ugdomi nesmurtiniai konflikto sprendimų įgūdžiai, o tai reiškia, kad ir berniukai ir mergaitės turi teisę į savo nuomonę, iniciatyvas, kad mergaitės neprivalo paklusti smurtiniam elgesiui vien dėl to, kad yra mergaitės. Mokykloje ugdomos ir gyvenimo šeimoje nuostatos, kurios turėtų būti orientuotos į tai, kad šeimoje turėtų būti sąžiningai dalijamasi rūpesčių našta, nelaikant, kad tik moteris turėtų rūpintis visu namų ūkiu, ar išimtinai tik vyras rūpintis šeimos išlaikymu“, – kalbėjo ministrė.
Ji taip pat tvirtino, jog ministerija neforsuoja konvencijos ratifikavimo, nes tai esanti Seimo sprendimo teisė. Pasak A.Pabedinskienės, ministerijos sudaryta darbo grupė turi išanalizuoti ir įvertinti dabartinę padėtį, teisinę bazę. „Konvencijos esminis tikslas – apginti moteris nuo visų smurto formų, kaip ir vyrus, bet moterys nuo smurto nukenčia dažniau. Valstybės narės būtų įpareigotos parengti darbo su smurtautojais programas, šiuo metu Lietuvoje to nėra, numatomas pastovus ir sisteminis duomenų rinkimas apie smurtautojus“, – apie pasirengimo darbus prieš ratifikuojant konvenciją sakė ministrė.
Pasak jos, konvenciją jau yra ratifikavusios 15 valstybių, iš jų 8 – Europos Sąjungos (ES) narės. Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo 2011 metais Stambule priėmė Europos Tarybos Ministrų taryba. Iš viso konvenciją pasirašė 25 valstybės, iš kurių 16 priklauso ES.
Klausimus ministrei raštu uždavė aštuonios Seimo narės – konservatorės Irena Degutienė, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Vida Marija Čigriejienė bei Vilija Aleknaitė Abramikienė, valstiečių ir žaliųjų atstovė Rima Baškienė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos atstovės Rita Tamašunienė, Vanda Kravčionok bei Irina Rozova.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Tarybos (ET) konvenciją dėl smurto prieš moteris pasirašė pernai. Vienas iš ET konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo punktų teigia, jog šio dokumento nuostatas „šalys įgyvendina nediskriminuodamos asmens dėl biologinės lyties, socialinės lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, lytinės orientacijos, lyties tapatybės, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, šeiminės padėties, migranto ar pabėgėlio statuso arba kito statuso“.
Lietuvos vyskupai bei kai kurios nevyriausybinės organizacijos anksčiau paragino šalies vadovus neskubėti pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvencijos, kurioje, jų vertinimu, požiūris į lytį nesutampa su žmogaus biologine prigimtimi.