„Socialdemokratai yra melagiai, jie niekada nesilaiko žodžio. Jie visi praėję komunistinę-kagėbistinę mokyklą, ten juos taip mokė: kalbėti viena – daryti kita“, - griaudėjo V. Uspaskichas.

Klausiamas, kaip ketina reaguoti į susidariusią situaciją, V. Uspaskichas nevengė net necenzūrinių žodžių: „Ir aš nepalieku tokių dalykų. Per tave dabar atsakau. Judink šūdą, tai jis nekvėpuos. Kai judini, tai ir kvapas sklinda. Aš nežinau, turiu kalbėtis su L. Graužiniene, kuri pasakė, kažkur leptelėjo, kad jau nenagrinės šito klausimo. Kas nenagrinės? Tai tada į įstatymą reikia parašyti, kad valstybė yra autokratinė. Šitą irgi parašykit. Valstybė nuo šios dienos tapo diktatoriška!“

Sužlugdė posėdį

Praėjusią savaitę 45 Seimo nariai pasirašė kreipimąsi Žmogaus teisių komitetui dėl galbūt pažeidžiamų V. Uspaskicho teisių. Tarp pasirašiusiųjų buvo ir Darbo partijos pirmininkė, parlamento vadovė L. Graužinienė.

Keturi Žmogaus teisių komiteto nariai Leonardas Talmontas, Gintaras Tamošiūnas, Sergejus Ursulas ir Ona Valiukevičiūtė sušaukė neeilinį komiteto posėdį, kuriame buvo ruošiamasi svarstyti parlamentarų kreipimąsi, bet posėdis žlugo dėl nesusidariusio kvorumo.

Iš 10 komiteto narių, posėdyje oficialiai dalyvavo tik penki: 2 „tvarkiečiai“, 2 „darbiečiai“ ir 1 socialdemokratas Eduardas Šablinskas. Socialdemokratę Aušrinę Marija Pavilionienę pavaduoti turėjusi Birutė Vėsaitė į posėdį neatvyko, opozicija salę paliko.

Žmogaus teisių komiteto narės, liberalės Dalios Kuodytės teigimu, V. Uspaskichui komiteto sprendimas galėjo būti svarbus prieš teisinio imuniteto svarstymą Europos Parlamente: sukėlus abejonę, kad byla Lietuvoje neva iškelta politiniais motyvais, europarlamentarai gali pagailėti V. Uspaskicho.

Piktinosi kaip reikiant

V. Uspaskichas aiškina, kad socialdemokratai buvo pažadėję, kad toks kreipimasis Žmogaus teisių komitete esą bus svarstomas.

„Per politinę tarybą buvo pristatytas klausimas ir jie sutarė palaikyti, todėl kad nė vieno argumento iš šito kreipimosi buvo neįmanoma paneigti, kad jis netikras, kad ne faktas. Jis pažadėjo, kad socialdemokratai palaikys žmogaus teises ir šitą tekstą“, - pasakojo V. Uspaskichas, pridurdamas, kad pažadą davė pats A. Butkevičius.

Premjeras TV3 laidai „Savaitės komentarai“ sakė, kad tokie pareiškimai ar rezoliucijos Žmogaus teisių komitete neturi būti svarstomi. „Aš tikiuosi, kad daugiau nebus tokių teikimų“, - sakė A. Butkevičius.

„Šitoje vietoje jis meluoja. Tik ne čia esmė. Mes pripažįstame ar nepripažįstame. Va, ir rašyk, ką aš sakau: ar mes demokratinė valstybė, ar mes teisinė valstybė? Dėl ko sukurtas Žmogaus teisių komitetas. Tam, kad jeigu išaiškėja faktai, pažeidžiantys žmogaus teises, parašomas kreipimasis į jį, tai jie turi nagrinėti. Geri klausimai, blogi, teisingi, neteisingi – mažų mažiausiai turi nagrinėti“, - piktinosi V. Uspaskichas.

Politikui užkliuvo ir Seimo pirmininkė L. Graužinienė, kuri pareiškė, kad klausimas komitetui nesusirinkus yra baigtas.

Klausiamas, kodėl, jo nuomone, socialdemokratai turėjo žadėti balsavimą, o paskui netesėti, V. Uspaskichas aiškino, kad sėdint prie stalo ir žiūrint į akis sunku išsisukti.

„Sėdint prie stalo, žiūrint į akis, padedant faktus ant stalo – kur tu dėsies, jie tikri? O apsisukęs ir meluoja. Kodėl taip daro, aš galvoju, kad priežastis vienintelė – kad yra komunistinė-kagėbistinė mokykla: kalbėti viena, daryti kita. Kaip Vytautas Landsbergis pasakė televizijoje: kad jeigu žmogžudys pakeitė pavardę, tai reiškia jau nebe žmogžudys. O jeigu komunistas, kuris persidažo, tai jis jau ne komunistas?“ - piktinosi politikas.

Ar jis keršys?

Lauras Bielinis
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis sako, kad V. Uspaskichas vis dar turi galimybių pakišti koją A. Butkevičiui ir socialdemokratams, todėl politiko pasipiktinimo nereikėtų praleisti pro ausis.

„Manau, kad jis pabandys ką nors padaryti. Turime pažvelgti į visą V. Uspaskicho buvimo politikoje istoriją. Iš tikrųjų jis gana tiksliai ir adekvačiai reaguoja į visus, kurie jam palankūs ir kurie nepalankūs. Visiems kolegoms, kurie jam pakenkė, jis pasiunčia į tokią pačią nemalonę. Bet nemanau, kad įvyks labai greitai: galbūt tai gali įvykti per rinkimus arba per kokio nors socialdemokratams svarbaus įstatymo svarstymą. Gali būti, kad jis palauks rimtesnio momento ir tuomet trinktels“, - svarstė L. Bielinis.

Klausiamas, kodėl V. Uspaskichui užkliuvo L. Graužinienė, politologas svarstė, kad daug laiko praleisdamas ne Lietuvoje V. Uspaskichas jaučia kontrolės stygių partijai.

Pats V. Uspaskichas DELFI aiškino atvirai partijai pasakantis, kad partija prarado veidą, nebeturi stuburo.

„Aš taip ir pasakau, ir per suvažiavimą pasakiau, kad prarado veidą partija, nesugeba turėti stuburo, nesugeba apginti nė vieno politinio reikalo. Aš taip kalbu viešai“, - teigė politikas.

Kauno technologijos universiteto dėstytojas Algis Krupavičius pabrėžė, kad Darbo partijos byla paprastai prisimenama prieš rinkimus. Tačiau, jo teigimu, šiuo metu nėra grėsmės, kad „darbiečiai“ trauktųsi iš koalicijos ar kitaip drumstų vandenį koalicijoje, nes partija būdama valdžioje laimi.

„Apskritai Darbo partijos byla aktualumą įgyja, kai artėja rinkimai. Rinkimai ne už kalnų. Tokia politinė konjunktūra, bylos neužbaigimas tikrai trukdo demokratijos stiprėjimui Lietuvoje. Kad pati byla irgi turi įvairių aspektų – irgi akivaizdu. Kartas nuo karto ji politizuojama iš visų įmanomų pusių. Šį kartą V. Uspaskichas yra aktyvesnis, bando siekti vienokių ar kitokių sprendimų. Bet summa summarum, jeigu iškyla baimės, kas gali įvykti su valdančia koalicija, koks yra Darbo partijos bylos poveikis, tai bent jau pakankamai apibrėžiamoje perspektyvoje, Darbo partijos byla valdančiosios koalicijos nesugriaus“, - sakė A. Krupavičius.