Šios sąlygos turėjo galioti ir naujoms, ir senai gyvuojančioms įmonėms – jų pavadinimai, iškabos, patiekalai meniu turėjo būti sulietuvinti.
Tąkart įstatymo projektą pateikę konservatoriai išsigynė, esą nieko keisti iš esmės jie neplanuoja. Jų teigimu, bus prašoma tiesiog palengvinti dalią užsienio kalbų nemokantiems lietuviams ir suteikti aiškumo – šalia prekės ženklo turės atsirasti įrašas ir lietuviškais rašmenimis, kokia paslauga teikiama.
Tiesa, šiandien verslininkai tikina patiriantys persekiojimą. Nors buvo žadėta, kad niekas nesikeis, į jų vadovaujamus restoranus ir kavines plūsta baudomis grasinantys kalbininkai.
Tačiau vienas iš įstatymo projekto iniciatorių Valentinas Stundys ir toliau ginasi, kad jokių pokyčių nėra ir nebus. Esą, problemos dėl lietuvių kalbos vartojimo kyla tik nenormaliems ir neatsakingiems verslininkams.
Neįtiko užrašai ant sienų
„Problema kilo dėl mūsų interjero detalių. Restoranų vidus yra puošiamas angliškomis frazėmis, kurios įkvepia, gražiai skamba. Tai nėra informacija, kurią klientui reikia ar yra būtina suprasti – tiesiog dizaino elementas, šešėlių ir raidžių žaismas ant sienų, kai kurios iš frazių net neturi reikšmės, paprasčiausiai žaismingai skamba. Tačiau dėl to sulaukėme tam tikro kalbininkų persekiojimo – keliamas bereikalingas stresas. Prieš porą dienų gavome informacijos, kad turėsime koreguoti ir savo restoranų iškabas, kad yra būtinas prierašas, jog esame restoranas. Šiandien atsidarėme šeštą restoraną, ar tai reiškia, kad turėsime keisti visas savo iškabas, logotipus? Manau, tai bus didelė problema visiems verslininkams“, – sakė restorano „Takeway“ marketingo vadovas Andrius Bakanas.
Jis buvo nustebęs ir kalbininkų darbo metodais. Kuomet viename prekybos centre darbininkai kabino užrašus, prie jų priėję kalbininkai pradėjo pasakoti, kaip jie blogai elgiasi, moralizuoti dėl nepagarbos lietuvių kalbai.
„Informacija meniu pas mus yra parašyta lietuviškai. Tai, kas reikalinga klientui, tikrai yra suprantama. Tačiau kibti dėl užrašų ant sienų man atrodo juokinga. Daug kas pasaulyje naudoja tokius dizaino elementus ir problemų dėl to nekyla. Kodėl mums dabar visur viską reikia rašyti lietuviškai? Įdomu būtų pažiūrėti, kaip kalbininkai pervadintų „Big Mac“ mėsainį. Logikos čia aš kol kas nematau“, – stebėjosi A. Bakanas.
Anot jo, naivu tikėtis, kad visi verslininkai staiga ims keisti visus logotipus ir reklamines iškabas. Tai ne tik brangiai kainuotų, bet ir, A. Bakano teigimu, klaidintų pirkėjus ar paslaugų vartotojus, kurie vienokią iškabą matytų Lietuvoje, kitokią, nors to paties tinklo, užsienyje.
Aklam viešų užrašų lietuvinimui nepritaria
Evalda Šiškauskienė. Jos teigimu, galiojančių reikalavimų laikytis reikia, tačiau tikėtis, kad visi viešieji užrašai bus skelbiami lietuviškai – klaida.
„Pažiūrėkite, kaip nejaukiai žmonės jaučiasi Kinijoje, kai negalime suprasti, kas ir kur yra. Jei norime vystyti turizmą ir būti patrauklia kitiems šalimi, turime pasirūpinti, kad pas mus atvykęs žmogus jaustųsi gerai. Taip, lietuviški užrašai turėtų dominuoti, jiems turėtų būti suteikiama pirmenybė, tačiau nežinau, ar visur turėtų būti tik lietuviški užrašai“, – sakė ji.
E. Šiškauskienė pataria nepersistengti ir su meniu lietuvinimu. Jai juokingai skamba, kai lazanija tampa lakštinių plokštainiu su malta mėsa, čilli – pupelių su mėsa troškiniu, ar reprezentatyvioje vietoje, šalia Rotušės, puikuojasi restoranas „Žuvinė“.
„Žinoma, turime saugoti ir puoselėti savo kalbą, bet reikėtų vengti visiškų kraštutinumų“, – įsitikinusi ji.
Didelių pokyčių nežada
„Tačiau mes nesiūlome nieko naujo. Prekių ženklų tikrai nereikės sulietuvinti. Jie yra saugomi įstatymo, yra įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka. Net užuominos įstatyme nėra apie tai, kad jie turi būti verčiami. Tačiau, taip, šalia reikės pateikti lietuvišką užrašą, kas tai yra. Jau dabar galioja vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 str. norma, kad visų paslaugų ir prekių pardavimo vietos taip pat turi būti pažymėtos ir lietuvių kalba. Jeigu tai yra prekės ženklas, jo versti nereikia, tačiau, pagal dabar galiojančią tvarką, reikia lietuviškai parašyti, kad tai yra, pavyzdžiui, kavinė. Taip jau ir daro normalūs, atsakingi verslininkai.
Tiesa, iki šiol mums trūko tikslios termino „viešasis užrašas“ sąvokos. Taip, šiame įstatymo projekte yra nurodyta, kad viešieji užrašai yra informacija matomoje vietoje, viduje ir išorėje. Įstatymo projekte yra sakoma, kad ir viduje turi būti užrašai lietuvių kalba. Tačiau ši norma galioja ir dabar“, – sako V. Stundys.
Jis patikino, kad siūlomas įstatymo projektas dar nėra priimtas, net nėra svarstytas komitetuose, todėl anksčiau laiko kažko baimintis jis nepataria.
„Nenorime nieko keisti, tiesiog suteiksime įstatymui kitokį statusą nei iki šiol galiojantis. Norime, kad įstatymas taptų Konstituciniu ir kad nuo šiol kiti įstatymai, kurie reglamentuos kalbos viešojo vartojimo sritį, turės derėti ir su Konstitucija, ir su Konstituciniu įstatymu. Taip pat dabar apibrėšime kalbos vartojimą elektroninėje terpėje, iki šiol, viešosios kalbos vartojimo požiūriu, nebuvo reglamenuota. Yra ir daug kitų dalykų, tad įstatymo tikrai reikėjo, nes dabar galiojantis yra priimtas prieš 19 metų, per kuriuos visa kalbinė aplinka gerokai pasikeitė“, – patikino V. Stundys.