Šalies vadovė pasiūlė atsisakyti prievolės asmenims, kuriems yra nustatytas mažesnis nei 60 proc. darbingumas, kreiptis į Darbo biržą, tačiau jie ir toliau tą galėtų daryti savanoriškai.
Per susitikimą su Prezidente, kuris buvo surengtas Tarptautinės neįgaliųjų žmonių dienos proga, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė pažadėjo įregistruoti atitinkamas įstatymo pataisas, kurios tai įteisintų ir spręstų dėl įstatymų kolizijos susidariusią problemą.
"Ministerija ir jai pavaldžios institucijos, sveikatos priežiūros įstaigos, savivaldybės turi atsisakyti biurokratinio požiūrio į neįgaliuosius ar sunkia liga sergančius žmones", - tokią šalies vadovės poziciją perdavė Prezidentės atstovas spaudai Modestas Naudžius.
Dabartinės problemos iškilo dėl teisinio nesusikalbėjimo tarp dviejų įstatymų. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas numato, kad darbingu yra laikomas asmuo, kurio darbingumas siekia 60 proc. arba yra didesnis. Tuo tarpu Piniginės paramos įstatymas reikalauja ir iš mažiau darbingų asmenų registruotis Darbo biržoje, joje lankytis, aktyviai ieškoti darbo, kad jie galėtų gauti socialinę paramą.
Tai, kad tokia situacija, kai po institucijas yra vaikomi sunkiai sergantys žmonės, yra nenormali, pripažįsta ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdininkai.
"Tai yra nenormalu, neturėtų taip būti", - sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis po susitikimo su Prezidente.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad sprendžiant dėl paramos būtų vertinamas tik sveikatos kriterijus, o ieškotis darbo įpareigojančio funkcionalumo kriterijaus būtų atsisakyta.
Ministerija pastebėjo problemą
Reaguodami į pastaruoju metu viešojoje erdvėje padažnėjusias diskusijas ir komentarus apie darbingumo lygio nustatymą asmenims, sergantiems onkologinėmis ligomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (toliau – SADM) šio klausimo aptarti buvo susirinkę ministerijos vadovybės atstovai, SADM Socialinės aprėpties departamento ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM (toliau – NDNT) vadovai.
Pasitarimo metu NDNT pavesta iki Naujųjų atlikti statistinę analizę apie onkologiniais susirgimais sergantiems asmenims nustatytų darbingumo lygio procentų koreliaciją su ligos stadija.
Darbingumo lygį NDNT nustato remdamasi asmenį gydančio gydytojo parengtu siuntimu ir prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir vadovaudamasi socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų įsakymu patvirtinais kriterijais. Todėl minėtos analizės rezultatai bus svarstomi kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, kad būtų rasti optimalūs sprendimai ir kriterijai adekvačiam onkologinėmis ligomis sergančių asmenų darbingumo lygiui nustatyti arba kad būtų sudarytos galimybės ilgiau tęsti laikino nedarbingumo pažymėjimą.
DELFI primena, kad tai, kad visą gyvenimą mokėję mokesčius ligoniai Lietuvoje dažnai paliekami likimo valiai ir net nustačius ketvirtos stadijos vėžį pripažįstami galintys dirbti ir užsidirbti, DELFI kartojo ir pacientų organizacijų atstovai, ir gydytojai.
„Net jei nedarbingumas ir nustatomas, išmoka tokia, maža, kad, kaip sako žmonės, jiems lieka tik dvi galimybės – gydytis ir mirti iš bado arba nesigydyti ir mirti nuo ligos“, – DELFI sakė tris kartus vėžį nugalėjusi Šv. Pranciškaus onkologijos centro vadovė Aldona Kerpytė.