Virš Baltijos šalių perimtas Rusijos lėktuvas

Du Baltijos šalių oro erdvėje patruliuojančių NATO pajėgų olandų naikintuvai perėmė Rusijos transportinį lėktuvą „Iljušin“, kai jis įskrido į Estijos ir Lietuvos oro erdvę, ketvirtadienį pranešė Nyderlandų vyriausybė.

Po incidento, kuris įvyko vėlų trečiadienio vakarą, naikintuvų palydėtas rusų lėktuvas nuskrido Rusijos Kaliningrado miesto kryptimi, sakoma Nyderlandų gynybos ministerijos pranešime.

Kaliningrado anklavas yra tarp Lenkijos ir Lietuvos, Šiaurės Aljansui priklausančių valstybių, kuriam priklauso ir kitos dvi Baltijos šalys Estija ir Latvija.

Kaip informuoja Krašto apsaugos ministerija (KAM), lapkričio 12 dieną Malborke (Lenkijoje) budintys Nyderlandų karinių oro pajėgų naikintuvai F-16 atpažino virš neutralių vandenų iš Kaliningrado į Rusijos Federacijos žemyninę dalį palei Baltijos valstybes be iš anksto suderinto skrydžio plano skridusį Rusijos transportinį orlaivį „Ilyushin“.

Krašto apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos nacionalinė oro erdvė pažeista nebuvo, orlaivis skrido NATO reagavimo zonoje virš Baltijos valstybių, į kurią įskridus orlaiviui, privalomai keliami NATO naikintuvai.

NATO naikintuvų skrydžiai atpažinti ir palydėti prie Baltijos valstybių sienų priartėjusius orlaivius yra standartinė NATO oro policijos misijos procedūra, informuoja KAM. Vis dėlto, anot ministerijos, Rusijos karinių orlaivių suaktyvėjimas prie Baltijos valstybių sienų kelią nerimą. Orlaivių skrydžiai be iš anksto suderintų planų ir išjungus atsakiklius taip pat kelia grėsmę civilinės aviacijos saugumui.

Įtampa tebėra didelė nuo kovo mėnesio, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Prieš mėnesį Aljansas pranešė, kad NATO lakūnai šiemet perėmė apie 100 rusų lėktuvų – tris kartus daugiau negu 2013 metais.

Vakarų karinis aljansas neseniai pranešė apie sustiprėjusį Rusijos karinį aktyvumą oro erdvėje virš Baltijos jūros. Praėjusį mėnesį Norvegija pakėlė savo naikintuvus F-16 palydėti keturių Rusijos bombonešių.

Prezidentas Vladimiras Putinas, pasiryžęs stiprinti Rusijos ginkluotąsias pajėgas, kurios patyrė ekonominių sunkumų po Sovietų Sąjungos griūties, vis neigia bet kokią Rusijos agresiją prieš NATO.

JAV vadovaujamo NATO aljanso šalys sustiprino savo budrumą nuo šių metų pradžios, kai Ukrainoje kilo krizė.

Ketvirtadienį Britanijos, trijų Baltijos šalių ir Norvegijos, Danijos, Suomijos ir Švedijos gynybos ministrai susitarė stiprinti bendradarbiavimą žvalgybos srityje ir oro pajėgų apmokymuose, atsakant į padidėjusį Rusijos aktyvumą šiaurinėje Europos dalyje.