Kaip rodo „Eurostat“ prognozės, toks vidutinis tikėtinas Lietuvos gyventojų amžius bus 2080 metais. Specialistai įspėja, kad tai reiškia ne tik galimybę ilgiau džiaugtis gyvenimu, bet ir išlaidas sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai. Kol kas neaišku, kas rūpinsis svetur šaknis įleidusių tautiečių tėvais.
„Amžiaus viduryje kas dešimtas žmogus bus vyresnis nei 80 metų amžiaus ir į tai reikia atkreipti dėmesį įstatymų rengėjams. Jei šiuo metu darbingo amžiaus žmonių yra 2 mln., amžiaus viduryje liks tik 1 mln.“, - trečiadienį Seime pristatydama demografinę situaciją Lietuvoje sakė profesorė Vlada Stankūnienė.
Gerontologijos ir reabilitacijos centro direktorius Vytautas Gricius dabartiniams keturiasdešimtmečiams linkėjo rimtai pagalvoti, iš ko gyvens senatvėje: „Kaupti papildomai pensijai ar drausti sveikatą nuo kai kurių ligų Lietuvoje nėra populiaru“.
Pasak ekonomisto, neįgaliems žmonėms mėnesis šiame centre kainuoja beveik 2500 litų, žmonėms, kurie patys apsitarnauja, gali pavalgyti, apsirengti – 1900 litų. Norinčių gyventi daugiau nei vietų, eilėje – apie 40 žmonių.
„Visoje Lietuvoje globos įstaigų paslaugų eilėse laukia apie 1000 senelių“, – atkreipė dėmesį V. Gricius, pridurdamas, kad ilgėjant gyvenimo trukmei tokių vietų poreikis tik augs.
„Dabartinių emigrantų tėvai dar nėra labai seni, tačiau kas bus po 30 metų?“, – klausė ekonomistas. Asmenine jo nuomone, palikę Lietuvą per tiek laiko svetur giliai įleis šaknis ir neišvengiamai iškils problema, kas rūpinsis nusenusiais jų tėvais.
Eurostatas prognozuoja, kad 2020 metais išvykstančiųjų iš Lietuvos skaičius 37 tūkst. viršys atvykstančiųjų į Lietuvą skaičių, o susilygins tik 2060 metais.
2060-2070 metais neto tarptautinė migracija sieks plius penkis. Kaip DELFI komentavo Statistikos departamento ryšių su visuomene specilaistė Birutė Stolytė, šie duomenys rodo, kad po emigracijos bumo, kuris prasidėjo 2010 metais, gyventi į Lietuvą atvyks daugiau, nei išvyks.
Vyrų ir moterų tikėtina gyvenimo trukmė didės nuosekliai, vidutiniškai po dvejus metus per dešimtmetį. Demografų nuomone, įtakos tam turės ne tik gyvenimo būdo pokyčiai, bet ypač tobulėjanti medicina.
Mirti sava mirtimi – prabanga?
Ar medicinos pažanga tarnauja žmogui, jei mirti sava mirtimi jau dabar tampa prabanga? DELFI klausė bioteisės specialistės Agnės Širinskienės.
Mykolo Romerio universiteto dėstytojos žodžiais, medicinos pažanga gali būti panaudota ir geriems, ir blogiems tikslams. „Hipokrato priesako „Nepakenk. Daryk gera“ laikymasis šiuolaikinėje medicinoje yra labai trapus, nes medicina veržiasi vis į naujas sritis ir „nepakenk“ kaskart turi būti naujai apibrėžiamas“, – mano A. Širinskienė.
Bioetikos specialistė pastebi, jog medicinos pažanga įgalina pratęsti merdėjimo procesą, kai jau akivaizdu, kad tam žmogui padėti neįmanoma. Toks neleidimas numirti ne mažiau pažeidžia žmogaus orumą ir netgi žmogų kankina.
„Beje, Lietuvoje tenka stebėti atvejus, kai ligonio artimųjų ieškinių bijantys gydytojai vien iš bylinėjimosi baimės pratęsia žmogaus mirimo procesą arba netgi dienų dienomis vengia atjungti gyvybę palaikančius medicinos prietaisus tada, kai pacientui jau yra nustatyta smegenų mirtis, t.y. kai faktiškai jis jau yra miręs“, – pastebi A. Širinskienė.
Atsakydama į klausimą, kada reikia tiesiog leisti žmogui mirti, MRU dėstytoja mini du kriterijus. Priimant sprendimą dėl paliatyvios pagalbos taikymo vertinamas gydymo efektyvumas ir pakeliamumas.
„Nėra moralinės pareigos taikyti gydymo, kuris jau nėra efektyvus. Tas pats pasakytina ir apie paciento gaivinimą, kai akivaizdu, jog tai tik pratęsia mirštančio paciento merdėjimą. Deja, mūsų teisės aktai šiuo aspektu prasilenkia su etinėmis normomis, nustatydami pareigą gaivinti pacientą tol, kol atsiras neabejotini jo mirties požymiai“, – komentavo specialistė.
Seni vejasi jaunus
JAV demografų teigimu, spartūs žmonijos senėjimo tempai greit išaugs dukart: 1950-aisiais 12 dirbančių žmonių pasaulyje išlaikė vieną, vyresnį nei 65-erių, asmenį. Šiuo metu šis santykis 9 su 1.
2050-aisiais vieną senyvą žmogų turės išlaikyti 4 darbingi asmenys. Išsivysčiusiose valstybėse rodiklis dar niūresnis. Šiuo metu vienam pensininkui tenka 4, o po 40 metų teks vos 2 dirbti galintys žmonės.
Ekonominiu bei aukštųjų technologijų požiūriu vienoje pažangiausių valstybių Japonijoje vienam pensininkui liks tik vienas dirbantis žmogus. Manoma, kad dėl to išlaidos socialinei apsaugai bei medicinai išaugs drastiškai. Darbo jėgos, reikalingos pelnyti šiems pinigams, liks vis mažiau ir mažiau.
Demografai prognozuoja, kad Lietuvoje, kaip ir didžiojoje dalyje Vakarų pasaulio, po keturiasdešimties metų vieną pensinio amžiaus žmogų išlaikys du dirbantys asmenys.