Beveik tokia pati dalis apklaustųjų nurodė, kad prasidėjus karui, savo šalies negintų.
Tyrime, kurį Baltijos pažangių technologijų instituto užsakymu spalį atliko tyrimų centras „Vilmorus“, daugiau kaip 34 proc. respondentų nurodė, kad dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto Lietuvoje jaučiasi nesaugiai, o per 70 proc. manė, kad Lietuvos visuomenė ir kariuomenė nepasirengusios krašto gynybai.
Teiginiui, kad norint užtikrinti savo valstybės saugumą, labai svarbu kuo greičiau padidinti Lietuvos krašto apsaugos sistemos finansavimą, pritarė beveik kas antras respondentas.
Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius Tomas Žalandauskas sako, kad didelė dalis žmonių tvirtino, jog savo lėšų papildomai krašto apsaugai neskirtų.
Dalis, pasak jo, skirtų, tačiau svarbu paminėti, kad krašto apsauga finansuojama iš mokamų mokesčių ir didelė dalis žmonių tai nurodė kaip priežastį, dėl kurios papildomų lėšų neskirtų. Didelė dalis žmonių, kurie ir buvo nusiteikę skirti papildomai savo pinigų krašto apsaugai, pasak pašnekovo, tiesiog nežinojo, kaip tai padaryt.
„Didelė dalis žmonių – apie 40 procentų – tai yra visų pirma žmonės su aukštuoju išsilavinimu, gyvenantys miestuose, gaunantys aukštesnes pajamas. Jie pasiryžę prisidėti prie krašto apsaugos. Tačiau didelė dalis ekspertų pastebi, kad Lietuvoje ši veikla nėra koordinuota ir žmonės nėra įtraukti. Jeigu, tarkim, iškiltų kažkokia grėsmė, jie tiesiog nežinotų, ką daryti“, – tvirtina T. Žalandauskas.