Ar tai reiškia, kad kaimynai nori nusavinti Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą?
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Rimvydas Petrauskas sako taip nemanantis. Jo nuomone, filmukas vaizduoja stereotipinį Žalgirio mūšio vaizdinį, kuris užfiksuotas garsiajame Jano Mateikos paveiksle – jame irgi centrinė figūra yra raudonai apsirengęs Vytautas Didysis.
„J. Mateikos paveikslas lenkų ir lietuvių savimonėje yra įsitvirtinęs kaip pagrindinis ikonografinis šio mūšio vaizdas. Kai kalbame apie Žalgirio mūšį, pirmiausia šis vaizdas ir iškyla. Kitas dalykas – J. Mateikos istorinė vizija, kuris centre pavaizdavo Vytautą. Todėl dabar nori-nenori, jeigu lenkai kalba apie Žalgirį, jie turi parodyti šitą paveikslą“, - pasakojo R. Petrauskas.
Istoriko tvirtinimu, dar nuo XV amžiaus lenkų kroninininko Jano Dlugošo laikų įsitvirtino teorija, kad Jogaila aktyviai mūšyje nedalyvavo, todėl centrine figūra mūšio lauke tapo Vytautas.
„Istoriškai tai turėtų būti suvokiama kaip bendra lenkų ir lietuvių pergalė, nes mūšyje dalyvavo dvi jungtinės kariuomenės – lenkiška, kurią atvedė Jogaila, ir LDK, kurią atvedė Vytautas. Greičiausiai filmuke be jokios blogos valios norėta parodyti mūšį, todėl pasitelktas labiausiai žinomas vaizdinys“, - sakė R. Petrauskas.
Klausiamas, kiek tiesos turi teiginiai, kad Jogaila vis vengė pradėti mūšį su Vokiečių ordinu, tikėjosi derybų ir šventino karius, R. Petrauskas sutiko, kad egzistuoja ir tokia teorija, kuri išdėstyta Užsienio reikalų ministerijos išleistoje knygoje „Lietuvos istorija“, kuri labiau skirta užsienio rinkai. „Tokia tikėtina teorija egzistuoja, bet nėra aiškių paliudijimų, truputį trūksta šaltinių tam pagrįsti“, - sakė R. Petrauskas.
Pasiteiravus, ar jam negaila, kad lietuviams svarbius kunigaikščius ar herojus savinasi kitos tautos – pavyzdžiui, baltarusiai ar lenkai – R. Petrauskas teigė, kad vertinant svarbu atsižvelgti į tai, ar neiškraipomi aiškūs istoriniai faktai.
„Jeigu baltarusiai Vitebske stato paminklą Algirdui, tai jie turi tą teisę, nes jis buvo ir Vitebsko kunigaikštis. Tačiau jeigu jie vaizduoja Algirdą kaip baltarusių valdovą, tai neteisinga interpretacija, natūralu, kad tai negali patikti. Šiuo atveju lenkai nenaudoja jokio Vytauto paveikslo, jie tai traktuoja kaip labiausiai paplitusį Žalgirio mūšio vaizdą, o taip susiklostė, kad Vytautas yra centre. Jeigu būtų tekstas, kad šitą mūšį laimėjo lenkai, tada tai būtų neteisinga“, - sakė profesorius.
Lietuvos istorijos instituto istorikas Algimantas Kasparavičius taip pat neįžvelgia didelės tragedijos, kad Lenkijos užsienio reikalų ministerijos iniciatyva parengtame reklaminiame filmuke „pasirodo“ Vytauto vaizdas.
„Šitas vaizdo siužetas, žiūrint mano akimis, yra istoriškai teisingas ir politiškai labai taiklus“, - sakė istorikas.
Jo teigimu, iki Krėvos unijos su LDK Lenkijos karalystė buvo tarsi mažoji sesuo sąjungoje su Vengrija. „Lenkija buvo gana silpna po nesėkmingų vedybų ir unijų su Vengrija. Sąjungoje su Vengrija Lenkija visuomet buvo antroji jėga, mažesnioji sesuo. Jadvygos vedybos su Jogaila Lenkiją iškelia į aukštesnį statusą“, - pasakojo A. Kasparavičius.
Aiškindamas, kodėl filmuke vaizduojamas Vytautas, istorikas pamini Jogailos „psichologinį portretą“. „Kai kalbame apie Žalgirio mūšį, tai ne Jogaila veržėsi į mūšį,o Vytautas. Bet svarbiausia, kad būtent po šio mūšio 1410 m. į Lenkiją ateina tai, kas vėliau pavadinama „aukso amžiumi“, - sakė pašnekovas.
Todėl, jo teigimu, nenuostabu, kad Vytautas tapo svarbiausia Žalgirio mūšio figūra.
„Man atrodo, kad šiuo atveju norima priminti sėkmingą lenkų ir lietuvių tandemą, ypač turint galvoje dabartinius mūsų santykius, kai nei avis sveika, nei vilkas sotus“, - sakė A. Kasparavičius.
„Aš manau, kad tai kartu ir Lietuvos reklama. Jeigu būčiau Lietuvos užsienio reikalų ministras, išsiųsčiau žinutę lenkų kolegai su sveikinimais, kad esame matomi Varšuvoje“, - pridūrė istorikas.
Klausiamas, kaip reaguoja, kad lietuviams svarbi istorinė figūra tapo kaimyninės valstybės reklamos dalyviu, A. Kasparavičius sakė esantis netipinis lietuvis, nes jam visiškai negaila, jei Arvydas Sabonis žaidžia už Jungtines Valstijas, o Rūta Meilutytė plaukioja Didžiojoje Britanijoje.
„Tikrai nesu pavydus ir nemanau, kad Vytauto personažas tokiame kontekste galėtų kaip nors pakenkti Lietuvai“, - sakė A. Kasparavičius.