Jeigu iškyla grėsmė netekti vaiko, ar gali į jo globą pretenduoti Lietuvoje gyvenantys artimieji? Kokius kriterijus jiems reikia atitikti? Kaip pareikšti norą globoti svetur su tėvais išvykusius anūkus ar kitus giminaičius? Ar kraujo ryšiu saistomiems globėjams teikiama pirmenybė?
Šiuos ir kitus svetur gyvenantiems lietuviams ir jų artimiesiems aktualius klausimus trečiadienį aiškinosi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Vaiko teisių apsaugos srityje dirbantys specialistai ir teismų atstovai aptarė iš Didžiosios Britanijos ir kitų šalių, kuriose didžiausios lietuvių bendruomenės, perimtų bylų nagrinėjimo peripetijas, veiksmus, kurie turėtų būti atliekami Lietuvoje.
Kaip pripažinta, įstatymo pataisų netrūksta, tačiau stinga praktikos. Bylos naujos ne tik Lietuvos, bet ir Anglijos, kitų valstybių teismams.
Iš Norvegijos – neigiamas atsakymas Lietuvai
Komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko pastebėjimu, vaikų teisių klausimu reikia keisti ne tik tėvų, bet ir teisėjų sąmonę.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja Inga Juozapavičienė komitetui pristatė medžiagą apie Vaiko teisių apsaugos sistemą Danijoje ir Norvegijoje. Pastarojoje šalyje Lietuvos atstovams labiausiai rūpėjo jurisdikcijos perdavimas – galimybė atitinkamus klausimus nagrinėti Lietuvoje.
„Atsakymas iš esmės buvo neigiamas, nes tokios praktikos jie nėra turėję“, – sakė kontrolierės patarėja. Pasak pranešėjos, jei vaikui gresia pavojus, Norvegijoje, kaip ir kitose šalyse, jis paimamas iš šeimos. Tačiau tėvams visais atvejais teikiama nemokama teisinė pagalba, visais atvejais įmanoma apskųsti sprendimus.
„Buvo kalbama apie vaiko kalbos išsaugojimą, bendravimo užtikrinimą su artimaisiais. Tačiau pripažinta, kad Lietuvos institucijoms informacija nebūtų teikiama“, – pabrėžė I. Juozapavičienė.
Pasak specialistės, Danijoje tėvystės teisių atėmimas taikomas kraštutiniais atvejais, kur kas rečiau, nei Lietuvoje.
„Mišrių šeimų daugėja ir manoma, kad vis aktualesni gali būti vaikų grobimo atvejai. Šiose bylose tėvai taip pat turi galimybę naudotis nemokamo advokato pagalba. Tokiais atvejais itin svarbūs bylų nagrinėjimo terminai. Jie yra skirtingi, bet sprendimai priimami greitai. Vis dėlto, nemažai problemų kyla dėl vaiko perdavimo, kaip ir Lietuvoje. Nemokamas advokatas rūpinasi to tėvo, iš kurio pagrobtas vaikas, interesais“, – sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja.
Kalbant apie tarpvalstybinį bendradarbiavimą su Norvegija, akcentuota, kad šios šalies institucijos to nenumato. „Bendra Norvegijos pozicija – nepasirašinėti dvišalių susitarimų, nes atskirų susitarimų su šalimis pozicija jiems nepriimtina. Lietuva negali kištis. Tik 2 proc. bylų dėl vaikų paėmimo iš šeimų, susiję su emigrantų vaikais, Lietuva – statistikos gale“, – atkreipė dėmesį pranešėja.
Nenusiteikę ieškoti vaiko artimųjų
I. Juozapavičienės teigimu, jei institucijos nori padėti Norvegijoje gyvenančiam Lietuvos piliečiui ir jo šeimai, tiesiogiai negali to padaryti, „keitimosi informacija kaip ir nėra“.
Bendradarbiavimo su Norvegija vaiko teisių apsaugos srityje klausimus padėtų išspręsti konvencija, o kol kas „Norvegijos įstatymai nenumato pareigos vaiko gerovės tarnybų ieškoti išplėstinės vaiko šeimos“.
Pristatydama kolegų Norvegijoje darbą, I. Juozapavičienė kelis kartus pakartojo, kad tarnybos visada siekia bendradarbiauti su šeima. Gavusios pranešimą, renka informaciją iš pirminių šaltinių, kviečiami tėvai ar informuojamos šeimos apie specialistų vizitą, jei vaikas, kurio teisės gali būti pažeistos, yra mažas.
„Vaiko gerovės tarnybos gali imtis intervencinių priemonių, kai tėvai nepatenkina vaikų poreikių, smurto grėsmės atveju. Tačiau tik 20 proc. atvejų Norvegijoje intervencinės priemonės į šeimą priimamos be tėvų sutikimo, kitais atvejais tėvai patys sutinka, kad būtų vaikai laikinai paimami iš šeimos“, – sakė specialistė.
Pasilieka teisę neatskleisti, kur apgyvendino vaikus
Pasak I. Juozapavičienės, vaiko paėmimas taikomas tuomet, kai prevencinės priemonės neveikia. Vaikas paimamas su tėvų sutikimu arba be jo. Smurto prieš vaikus atveju veikiama nedelsiant, tačiau ir tada stengiamasi bendradarbiauti su tėvais.
„Sprendimą priima teismas, kurį sudaro 5 nariai, išklausomi ir tėvai. Sprendžiama, kur vaikas apgyvendinamas. Šeimos teismas gali priimti sprendimą net neatskleisti tėvams vaikų buvimo vietos“, – sakė specialistė.
Per savaitę nusprendžiama, ką daryti, sprendimas priimamas ne ilgiau kaip per tris mėnesius.
Kaip rodo norvegų statistika, beveik pusė bylų nutraukiama, ketvirtyje bylų vaikai paimami, likusiais atvejais nusprendžiama šeimai organizuoti pagalbą.
Visi vaiko gerovės sprendimai gali būti skundžiami. Apeliacinis laikotarpis – trys savaitės. Apeliacijas nagrinėja apygardos teismas.
15 metų vaikams skiria advokatus
Įdomu tai, kad vaikas nuo 15 metų amžiaus pats yra bylos šalis ir turi savo advokatą. „Gali būti išklausomi ir jaunesni vaikai, tačiau tai priklauso nuo jų brandos ir gebėjimų. Teisinio atstovavimo išlaidas padengia valstybė“, – sakė I. Juozapavičienė.
Kaip akcentavo pranešėja, vaiko globa be tėvų sutikimo galima tik didelės grėsmės vaikui atveju, neskundžiamų sprendimų nėra, tėvai turi teisę naudotis nemokama teisine pagalba.
„Net jei kažkoks atvejis iškiltų trumpalaikio vizito į Norvegiją metu, vaiko gerovės užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, nes kiekviena šalis privalo užtikrinti jos teritorijoje esančio vaiko saugumą ir gerovę“, – pabrėžė I. Juozapavičienė.
Kaip vėliau papildė pranešėja, „jei per atostogas su vaikais netinkamai bus elgiamasi Norvegijoje, į tai struktūros reaguos, tačiau netaikys ilgalaikio vaikų paėmimo, jeigu jie nėra jų šalies gyventojai“.
Posėdyje dalyvavusi Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė priminė, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra prisiėmusi atsakomybę parengti informaciją apie vaiko teisių užtikrinimo tvarką valstybėse, kurios populiarios tarp emigrantų iš Lietuvos.
„Po mano straipsnio DELFI, buvo daugybė komentarų iš šalių su klausimais, kodėl jie tos informacijos negauna“, – atkreipė dėmesį R. Šalačevičiūtė, asmeniškai paprašiusi Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėjos parengti Seime pristatytos informacijos santrauką, kad žmonės žinotų, kaip elgtis, kai iškyla problemų su kitų šalių vaiko teisių apsaugos tarnybomis.
