„Istorijos detektyvai“ kartu su Virginijumi Savukynu nusprendė rekonstruoti jo paskutinę kelionę.
Ar žinome, kur Vytautas Didysis lankėsi paskutiniais mėnesiais? Apie ką galvojo? Kodėl staiga taip mirė? Gal buvo sąmokslas prieš jį? Netikėta mirtis visada įtartina. Kokias paslaptis slepia paskutiniai trys gyvenimo mėnesiai?
Kelionė po Dzūkiją
1430 metų rugpjūčio 5 diena. Vytautas tuo metu buvo ne kur kitur, o Varėnoje. Būtent Vytautas šiose vietose įsteigė pirmąjį dvarą. Kur stovėjo tas Vytauto įkurtas dvaras? Dabar galime spėlioti, nes jokių pėdsakų neišliko. Tikriausiai jis stovėjo ant Merkio kranto, šalia tuometinių kelių. Beje, tuo metu Varėnos dvaras buvo įrašytas ir į tarptautinę politiką.
„Varėnoje 1421 m. Jogaila su Vytautu priėmė svarbią čekų husitų delegaciją. Ten prasidėjo derybos dėl to, kas vėliau virto tokia visai įdomia Vytauto pretendavimo ir net paskelbimo Čekijos karaliumi istorija“, laidai „Istorijos detektyvai“ teigė prof. dr. Rimvydas Petrauskas.
Tuo metu čekai pradėjo karą su imperatoriumi Zigmantu ir norėjo karaliumi kviestis Jogailą, tačiau šiam atsisakius, jie karaliumi paskelbė Vytautą. Ir šie planai pirmiausia buvo aptarti ne kur kitur, o Varėnoje. Tikriausiai tai buvo pirmieji čekai Dzūkijoje. Tačiau ar žinome, ką Vytautas veikė, kai čia lankėsi paskutinį kartą?
„1430 metų rugpjūčio 5 dieną jis iš Varėnos medžioklės dvaro rašo Ordino didžiajam magistrui jau kviesdamas į rugsėjo 8 dienos, švč. Mergelės Marijos dieną, numatytas karūnacines iškilmes. Net nurodo konkrečiai, kur jis turi atvykti: rugsėjo 4 dieną visi renkasi Trakuose ir iš ten visi kartu juda į Vilnių“, pasakoja profesorius.
Taigi Vytautas Varėnoje ne tik medžiojo, bet ir aktyviai ruošėsi tapti karaliumi, organizavo būsimas savo iškilmes. Galime spėti, kad Varėnoje jį lankydavo džiugios mintys. O ką jis veikė vėliau? Kur nuvyko? Ogi į Daugus.
Per kiek laiko jis nujojo, nežinome, žinome, tik tai, kad rugpjūčio 8 dieną jis išsiuntė laišką. „Jis rašo tam pačiam didžiajam magistrui ir dar labiau konkretizuoja: net pataria jam, neimti jokių daug daiktų ir geriau, kad greičiau, leistųsi į kelionę laivais Nemunu, o iš ten, kaip dar aiškiai pasakyta, "lietuviškais vežimais, jie visi iš Kauno bus palydėti didžiojo kunigaikščio lėšomis į Trakus“, teigė istorikas.
Dauguose Vytautas turėjo būti geros nuotaikos. Jis taip buvo įsitraukęs į savo būsimų iškilmių planavimą, kad dar tą pačią dieną parašė laišką vienam labai įdomiam asmeniui.
„Taip pat tą pačią dieną jis parašo laišką dar vienam svarbiam, antram pagal rangą ordino pareigūnui – ordino maršalui H. Holtui. Panašus, kad Holtas buvo ypatingas santykių su lietuviais ekspertas, jau seniai buvęs įvairaus rango ordino pareigūnas, labai dažnai čia atvykdavęs čia su pasiuntinybėmis.
Ordino maršalas tradiciškai buvo tas žmogus, kurio rankose buvo santykių su Lietuva priežiūra. Tai Vytautas, rašydamas H. Holtui ir prabrėžia tas jo žinias. Jis sako, kad, be kita ko, ir dėl pareigų kviečia, bet kartu kviečia ir dėl to, kaip aiškiai laiške pasakyta, "jūs žinote mūsų krašto papročius ir kalbą". Akivaizdžiai matyti, kad veikiausiai Holtas ir lietuviškai mokėjo“, pasakojo Vilniaus universiteto dekanas dr. Rimvydas Petrauskas.
Iš Daugų Vytautas pasuko ne kur kitur į Alytų. Jis turėjo apsistoti pilyje, kuri stūksojo ant gražuolio piliakalnio. Tikriausiai čia jis grožėjosi atsiveriančiu vaizdu. Tačiau būtent čia džiaugtis jam nebuvo kuo. jį pasiekė pirmosios blogos žinios.
„Dar po kelių dienų, rugpjūčio 13dieną, jis rašo jau iš Alytaus didžiajam magistrui ir čia akivaizdžiai jį pasiekia pirmos nelaimės žinios. Jis jau žino, kad lenkų blokada nepraleido karūnos – pirmą pasiuntinybę perėmė, o antra pasiuntinybė apskritai neatvyko. Jau matome tame laiške tokį nerimą ir žinias apie nesėkmingai besiklostančius įvykius“, pasakoja R. Petrauskas.
Taigi Alytuje jis pirmą kartą suprato, kad karūnacija nebus lengva. Ir kur link jis pasuka? Ogi į Darsūniškį. Ši vietovė yra labai įdomi. Ir ne vien tuo, kad čia yra šaltinis, kurio vanduo stingdančiai šaltas. Šią vietą įkūrė Vytauto tėvo Kęstučio pavaldinys Dirsūnas.
Įdomu, jog Dirsūnas mėgino sulaikyti kitą Kęstučio sūnų Butautą, kai šis bėgo pas vokiečius. Štai kaip tai aprašo Vygandas Marburgietis: „Pasitaikė, kad Kęstučiui išvykus į žygį, vienas iš stabmeldžių – karalius, vardu Butautas, pasiliko namie ir su savo bajorais, ir su kitais, ir su savo broliu Survila įjojo į dykrą, o savo vedlį, vardu Dirsūnas, nusiuntė į Karaliaučių, bet vėliau gailėjosi, nes taisai karaliaus sūnų kiekvieną kartą uždarydavo į rūsį“.
Ši vietovė dar Kęstučio laikais buvo gerai įtvirtinta. Tai rodo čia buvus svarbų valdovo atramos punktą. Todėl suprantama, kad Vytautas čia apsistojo. Vėliau jis suka į Kauną. Apsistoti jis turėjo ne kur kitur, bet pilyje.
„Aišku, kad jis kelias dienas ar vieną dieną praleido Kaune, iš kurio rugpjūčio 24 dieną parašė laišką didžiajam magistrui jau žinodamas, kad karūnacija numatytą dieną tikrai neįvyks. Jis ragina, kad, nepaisant nepalankių žinių, magistras vis tiek atvyktų į rengiamą suvažiavimą, kadangi ir kitų reikalų yra. Panašu, kad Vytautui buvo svarbu, kad tą dieną susirinktų ano meto valdovai“, teigė Vilniaus universiteto profesorius.
Iš Kauno Vytautas pasuko į Trakus, dėl kurių buvo tiek daug kovota. Iš ten jis dar patraukė į Vilnių. Po to kelis kartus keliavo tarp Vilniaus ir Trakų. Ir galiausiai išaušo spalio 27 diena. Tada jis ir mirė.
Ar buvo sąmokslas prieš Vytautą?
Ką rodo ši jo kelionė? Ir kodėl iškėlėme klausimą apie galimą sąmokslą? Tuo metu Vytautas turėjo būti senas, - apie aštuoniasdešimties metų. Tačiau pastebėkime, jog jis aktyviai keliauja. Ir ne tik. Kodėl pasirinko Dzūkiją? Ogi dėl medžioklės plotų. Jis ne tik tvarkė valstybės reikalus, bet ir neabejotinai medžiojo. Visa tai rodė, kad jis yra sveikas, stiprus ir energingas. Tokia intensyvi kelionė, medžioklė, valstybės reikalų tvarkymas būtų sunkus išbandymas ir šiandienos jo metų žmogui.
Ar tikrai niekas nepranašavo greitos valdovo mirties? Gal jis skundėsi sveikata? Čia mums į pagalbą turi ateiti jo laiškai.
Apie sveikatą buvo įprasta rašyti, kadangi viduramžių politiniam gyvenimui ir apskritai viduramžių gyvenimui nėra labai būdinga tas, kas yra šiaip laikais labai ryškus dalykas: asmeninių, privačių ir oficialių santykių atskyrimas. Tuo metu asmeniniai dalykai persipindavo su viešaisiais, politiniais. Politinėje korespondencijoje galima rasti daugybę smulkių žinių apie privatų gyvenimą. Taip pat kitas naujienas, net paskalas. Todėl savo sveikatos apibūdinimas yra pakankamai dažnas dalykas, labai dažnai yra teiraujamasi, kokia sveikata. Tačiau, kai yra koks negalavimas, nėra nieko netinkamo laiške, kuriame aptarinėjami politiniai dalykai šalia to parašyti apie savo kai kurias negalias. Vytautas kviesdavo arba sau pačiam, arba savo žmonos Onai, vėliau Julijonai gydytojus“ sako Vytauto epochos žinovas R. Petrauskas.
Tuomet iškyla klausimas: ar kokius nors negalavimus mini Vytautas savo paskutiniuose laiškuose, kurie mums duotų užuominą, nuo ko jis mirė
„Įdomu, kad tais paskutiniais metais korespondencijoje tikrai niekaip negalima niekaip pasakyti, kad dominuotų sveikatos klausimai. Vien Vytauto dažnos kelionės rodo, kad, nepaisant amžiaus, buvo visai gero formos tuo metu. Ir todėl jo mirtis yra tokia ganėtinai staigi“, konstatuoja istorikas.
Ir čia iškyla klausimas: o gal buvo sąmokslas prieš Vytautą? Gal jis buvo nužudytas, tarkime, nunuodytas, kad niekam nebūtų sukeltas įtarimas?
Gal buvo tie, kurie norėjo jo mirties. Akivaizdu, kad priešų Vytautas turėjo pakankamai.
„Tokiais atvejais galima taip pasakyti apie bet kokią mirtį. Visų pirma, Vytautas buvo senas žmogus. Nieko šaltiniuose, jokių užuominų nėra, net įtarimo nėra apie sąmokslą. Vis tiek, ankščiau ar vėliau, tie dalykai išnyra. Tad šiuo atveju nelabai yra erdvės sąmokslo teorijoms. Nėra įmanoma kažkuo tai pagrįsti. Vis dėlto yra seno žmogaus situacija, seno žmogaus mirtis“, reziumuoja R. Petrauskas.
Galbūt ir mums vertėtų prisiminti Vytautą keliaujant po jo paskutines aplankytas vietas. Nuostabūs Dzūkijos vaizdai, puikūs miesteliai tikrai suteiks daug malonių įspūdžių.
„Istorijos detektyvai“ kartu su Virginijumi Savukynu – šeštadieniais 13.00 val. per LRT televiziją.