L. Linkevičius: Ukraina atsisveikina su praeitimi

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad provakarietiškų jėgų pergalė Ukrainos parlamento rinkimuose rodo, jog šalis atsisveikina su praeitimi ir yra pasirengusi eiti europiniu keliu.

„Nepaisant to, kad vyksta karas, kad melo jūra mėginta užtvindyti žmonių protus, niekas nepakeitė istorijos vyksmo. Pasirinkimas rodo, kad Ukraina yra pasiruošusi atsisveikinti su praeitimi ir tvirtai eiti europiniu keliu. Jokie žali žmogeliukai ar balti sunkvežimiai negali pakeisti to, kam lemta įvykti“, - BNS pirmadienio rytą sakė ministras.

L.Linkevičiaus teigimu, nors saugumo ir teritorinio vientisumo klausimai lieka prioritetiniai, Ukrainai ne mažiau svarbu nedelsiant imtis ekonominių reformų, siekiant išbristi iš krizės.

„Mūsų užduotis yra jiems padėti visose srityse - ir ekonominėje, ir politinėje, ir karinėje, nes mes dar nematome, kad saugumo padėtis būtų normalizavusis. Ukrainos sėkmė stipriai priklausys ne vien nuo vidaus reformų ir rinkimų rezultatų, bet ir nuo to, kaip Europa, Jungtinės Valstijos laikysis vieningos pozicijos ir spaudimo Rusijai, kad agresija iš išorės vieną kartą sustotų“, - kalbėjo ministras telefonu iš Jordanijos.

Pirmadienį išplatintame Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) taip pat pabrėžiama, kad parlamento rinkimai Ukrainoje vyko sudėtingomis sąlygomis, „kai Ukrainos Krymo Autonominė Respublika yra okupuota, o svetimos valstybės tiesiogiai remiami separatistai dalyje Rytų Ukrainos trukdė žmonėms laisvai išreikšti savo valią“.

Anot pareiškimo, nepaisant to, Ukrainos Vyriausybei pavyko sklandžiai organizuoti demokratinius, sąžiningus ir skaidrius rinkimus, atitinkančius tarptautinius standartus.  

Kartu akcentuojama, kad Lietuva nepripažins lapkričio 2-ąją planuojamų rinkimų Donecko ir Luhansko regionuose.

„Apgailestaujame, kad dėl iš užsienio vykdomos agresijos demokratiniai  rinkimai negalėjo vykti Kryme ir dalyje Donecko ir Luhansko sričių. Dar kartą pabrėžiame, kad rinkimai Donecko ir Luhansko regionuose turi vykti pagal Ukrainos įstatymus ir atsižvelgiant į Minsko susitarimus. Lapkričio 2 d. šiuose regionuose planuojami vadinamieji „rinkimai“ neatitinka šių susitarimų, ir Lietuva jų nepripažins. Tarptautinė bendruomenė turi vieningai pasmerkti šį prorusiškų separatistų Donbase planuojamą nelegalų veiksmą“, - teigiama URM pareiškime.

Pirminiais duomenimis, daugiausia balsų sekmadienį vykusiuose rinkimuose laimėjo prezidento Petro Porošenkos blokas ir premjero Arsenijaus Jaceniuko Liaudies frontas, surinkę po daugiau kaip 20 proc. balsų. Prie jų valdančiojoje koalicijoje turėtų prisidėti Lvovo mero Andrijaus Sadovo partija „Samopomič“ („Savigalba“). Šios partijos pasisako už Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą.

Opozicijos blokas, susijęs su nušalintu prorusišku prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, kuriam vadovauja buvęs energetikos ministras Jurijus Boiko, per rinkimus užsitikrino 7,6 proc. paramą.

A. Butkevičius: tikiuosi, kad išrinkta Aukščiausioji Rada pasuks šalį taikos ir būtinų reformų keliu

"Ukrainos žmonės ilgus mėnesius kovojo už savo apsisprendimo teisę. Tikiuosi, kad šių rinkimų rezultatai atspindės nesuvaržytą žmonių valią ir naujai išrinkta Aukščiausioji Rada pasuks šalį taikos ir būtinų reformų keliu", - sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Premjeras teigia tikįs, kad Europa, Ukrainos kaimynės ir tarptautinė bendruomenė labai atsakingai vertins ir visokeriopai rems Ukrainos demokratinį pasirinkimą.

L. Kasčiūnas: oligarchija Ukrainoje nedingo

Ukrainos parlamento rinkimuose laimėjo provakarietiškos jėgos, kurios užsitikrino stabilią daugumą, reikalingą imtis reformų, tačiau išlieka daug klausimų dėl oligarchų įtakos tolesnei šalies raidai, sako Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas.

Politologo teigimu, Ukrainos valdančiąją koaliciją turėtų sudaryti prezidento Petro Porošenkos blokas, ministro pirmininko Arsenijaus Jaceniuko Liaudies frontas ir nauja Lvovo mero įkurta partija. Visos šios politinės jėgos pasisako už Ukrainos narystę Europos Sąjungoje (ES).

„Laimėjo proeuropietiškos jėgos, deklaruojančios aiškią kryptį link ES. Minėtos trys politinės jėgos teoriškai galėtų imtis politinių reformų pagal asociacijos ir laisvos prekybos susitarimą“, - BNS pirmadienio rytą sakė L.Kasčiūnas.

„Visgi klaustukų yra, nes oligarchija iš Ukrainos niekur nedingo. Tie oligarchai, kurie darė didžiulę įtaką buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus laikotarpiu, susilpnėjo, tačiau sugebėjo rasti kanalų, kaip integruoti į Radą sau svarbių žmonių“, - pridūrė jis.

Pasak L.Kasčiūno, Rusija ir toliau bandys išlaikyti įtampą Ukrainoje, o motyvaciją imtis skausmingų reformų mažina tai, kad ES nežada Ukrainai narystės perspektyvos.

„Atsinaujinimas yra geras, reikia žiūrėti, ar tai transformuosis į rimtus sprendimus, kurie truktelėtų Ukrainą iš posovietinio pasaulio“, - sakė politologas.

Jo nuomone, riboto masto karinis konfliktas Rytų Ukrainoje gali užsitęsti, Rusijai siekiant palaikyti įtampą. Kartu politikos ekspertas sakė neatmetantis galimybės, kad po rinkimų prezidentas P.Porošenka „gali konstatuoti, kad ši teritorija yra laikinai okupuota Rusijos ir pasakyti, kad ilgainiui kylant ekonomikai Donbasas pats grįš į Ukrainą“.

Ukrainos opozicijos blokas, susijęs su nušalintu prorusišku prezidentu V.Janukovyčiumi, kuriam vadovauja buvęs energetikos ministras Jurijus Boiko, per rinkimus užsitikrino 7,6 proc. paramą.

Į parlamentą taip pat turėtų patekti populistinė Radikalioji partija, kuri gali tikėtis maždaug 7 proc. balsų paramos ir nacionalistinė partija „Svoboda“ („Laisvė“), už kurią galėjo balsuoti per 5 proc. rinkėjų.

Partija „Batkivščyna“ („Tėvynė“), kuriai vadovauja ekspremjerė Julija Tymošenko, pasirodė blogiau nei tikėtasi, tačiau užsitikrinusi 5,6 proc. balsų ji taip pat gali tikėtis patekti į parlamentą.

Kaip ir buvo prognozuojama, rinkimų barjero nepavyko įveikti Ukrainos komunistų partijai, kuri surinko apie 4 proc. balsų.