Itin modernus puolamasis karo laivas „Mistral“, kurį Prancūzija, nepaisydama Lietuvos ir kelių kitų Europos šalių protestų, jau artimiausiu metu ketina perduoti Rusijai, gali atsidurti ir Baltijos jūroje.
Tokį pavojingą situacijos posūkį Briuselyje pasibaigusiame Europos Sąjungos šalių vadovų susitikime įžvelgia ir politikai, ir ekspertai. Šiuos įtarimus kursto ir pastaruoju metu Rusijos nuolat vykdomos karinės provokacijos Baltijos jūros regione.
„Prancūziją reikia kalti prie gėdos stulpo. Tai tik politinės valios ir moralės klausimas, nes Europos Sąjunga neturi nei teisinių, nei finansinių svertų nutraukti Paryžiaus ir Maskvos sandorį“, - sakė aukšto rango šaltinis Briuselyje. Šiuo metu galiojantis embargas ginkluotės ir dvigubos paskirties prekių sandoriams su Rusija apima tik ateities susitarimus.
Rusija yra skelbusi, kad iš Prancūzijos perkamus du karo laivus ketina dislokuoti Juodojoje jūroje ir Ramiajame vandenyne. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad savo laivyno pajėgumus Rusijos kariškiai išskirtinai dažnai išbando būtent Baltijos jūroje turimose karinėse bazėse.
Prieš Maskvos ir Paryžiaus sandorį ir laivo perdavimą karinę agresiją Ukrainoje vykdančiai Rusijai ypač garsiai protestuoja Lietuva ir kitos Baltijos šalys, Švedija ir Lenkija.
Europos politikos sunkiasvorė Vokietija uždaruose posėdžiuose – kai kalba pakrypsta apie „Mistral“ sandorį bei perdavimą Rusijai – atsitveria tylos siena.
Vokietijos neutrali pozicija tik dar labiau stiprina Prancūzijos atstovų pasitikėjimą savimi.
„Mes nenorime šio sandėrio, tačiau nieko padaryti jau negalime.
Susitarimą su Maskva pasirašė buvusi vyriausybė, tad jei jo nesilaikysime, mums gresia didžiulės baudos“, - savo elgesį protestuojančioms šalims bando aiškinti prancūzai, kurių nuomonės neveikia nei tebesitęsiantys karo veiksmai Rytų Ukrainoje, nei Krymo okupacija.
Šaltinių Briuselyje nuomone, Vokietijos tylai dėl „Mistral“ nenoro konfliktuoti su prancūzais įtakos gali turėti ir jos pačios dar visai neseniai vykdytas glaudus karinis bendradarbiavimas su Rusija.
„Vokietija pati yra gerokai prikišusi pirštus prie karinio bendradarbiavimo su Rusija. Berlynas, matyt, taip pat nenori perkrauti savo darbotvarkės, nes tarpininkauja Rusijos ir Ukrainos derybose bei yra užsibrėžęs tikslą pasiekti susitarimą nuosaikiu dialogu“, - kalbėjo šaltinis.
Tik vasarą buvo įšaldytas Vokietijos susitarimas įrengti Rusijoje modernius karinio rengimo centrus. Karinio kontrakto vertė - apie 100 mln. eurų. Vokietijos gynybos pramonės grupė „Rheinmetall“, turėjusi įgyvendinti karinių mokymų stovyklos projektą, planavo kasmet apmokyti apie 30 tūkst. Rusijos karių.
Plačios paskirties desantinis laivas „Mistral“ gali gabenti kariuomenę, sraigtasparnius ir krovinius - iki 16 sraigtasparnių, keturis desantinius katerius, 60 šarvuočių, iki 700 karių.
Pagal 2011 metais pasirašytą apie 1,2 mlrd. eurų vertės kontraktą Prancūzija turi parduoti Rusijai du „Mistral“ klasės jūrų desanto laivus. Pirmąjį laivą Rusija turėtų gauti šių metų spalį, antrąjį – 2015 metais.
