„Darbietis“ siekė, kad komitetas svarstytų klausimą dėl darbo grupės Baudžiamojo kodekso pataisoms rengti sudarymo.
Už šio klausimo įtraukimą į darbotvarkę balsavo komiteto pirmininkas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Leonardas Talmontas, pavaduojanti komiteto narė „tvarkietė“ Jolita Vaickienė ir pats G.Tamošiūnas.
Komitetui pateikto sprendimo projekto preambulėje teigiama, kad Darbo partijos juodosios buhalterijos byla esanti politizuota.
„Tik politiniai motyvai gali paaiškinti tai, kad Darbo partijos persekiojimas pradėtas, galima teigti, nuo jos įsteigimo, ir kad jį pradėjo politizuotas Valstybės saugumo departamentas (VSD), o ne Generalinė prokuratūra (GP)“, - teigiama rašte.
G.Tamošiūnas šį sprendimo projektą į posėdžio darbotvarkę bandė įtraukti ir anksčiau, tačiau taip pat nesėkmingai. Opozicijos atstovai teigia, kad Seimo Žmogaus teisių komiteto priimtas tokio pobūdžio raštas V.Uspaskichui suteiktų pagrindą gintis Europos Parlamente sprendžiant klausimą dėl jo neliečiamybės panaikinimo.
„Yra nekorektiška kelintą kartą iš eilės komiteto narius versti svarstyti šitą klausimą. Aš esu įsitikinęs, kad šituo klausimu bandoma pasinaudoti Seimo Žmogaus teisių komitetu, paversti V.Uspaskichą sąžinės kaliniu, įteigti, kad jis yra persekiojamas, kad jo byla yra politizuota, ir pateikti šitą dokumentą Europos Parlamento nariams. Mus norima paversti įrankiu, ir dar kai kurie Seimo nariai pačia negražiausia forma verčiami balsuoti“, - sakė Mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Matulevičius.
„Turbūt ketvirtą kartą iš eilės bandomas stumti kažkoks neaiškus protokolas, kurio komitetas nesvarstė. Visiškai akivaizdu, kad tas protokolas reikalingas tam, kad prieš balsavimą Europos Parlamente būtų galima pasakyti, kad Žmogaus teisių komitetas pripažino šitą bylą politine. Komitetas stumiamas daryti nusikalstamą veiką sakydamas, kad kriminalas yra ne kriminalas, o byla su politine potekste“, - sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovė Dalia Kuodytė.
„Nedarykime gėdos Lietuvai ir visuomenei“, - opozicijai pritarė socialdemokratė Aušrinė Marija Pavilionienė.
Rašte taip pat teigiama, kad teisėsaugos veiksmai prieš Darbo partiją, kai tuometinis jos vadovas V.Uspaskichas buvo užsienyje, „pažeidžia žmogaus teises“.
„Oficialaus puolimo prieš Darbo partiją (VSD kratos ir GP spaudos konferencija) data buvo pasirinkta strategiškai, atsižvelgiant į konkrečias politines aplinkybes, būtent tuo metu, kai V.Uspaskichas išvyko į užsienį ir negalėjo gintis“, - teigiama rašte.
Jame taip pat tvirtinama, kad prieš praėjusius Seimo rinkimus kaltinimus Darbo partijos vadovams perkvalifikavusi „Generalinė prokuratūra veikė siekdama paveikti rinkimų rezultatus“.
Pernai liepą Vilniaus apygardos teismas Darbo partijos įkūrėją V.Uspaskichą pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Šios partijos narė parlamentarė Vitalija Vonžutaitė nuteista trejiems metams. Buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei teismas skyrė vienus metus nelaisvės, o parlamentarui Vytautui Gapšiui - 35 tūkst. litų baudą.
Nuosprendis nėra įsiteisėjęs, bylą apeliacine tvarka nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Bylos nagrinėjimas kol kas sustabdytas dėl V.Uspaskicho neliečiamybės, kurią jis gavo išrinktas į Europos Parlamentą.