Sutarties pasirašyme dalyvaus JAV ambasadorius Johnas Tefftas (Džonas Teftas), Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis, JAV kariuomenės pagalbos saugumo reikalams vadovybės vadas generolas majoras Bruce'as Scottas (Briusas Skotas) ir "Javelin" prieštankines sistemas gaminančios "Lockheed Martin" bendrovės prezidentas Michaelas Crispas (Maiklas Krispas).
Pasak pranešimo spaudai, Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą pirkti prieštankines sistemas "Javelin" po to, kai buvo atlikta rinkos analizė, įvertintas ginklų efektyvumas.
Pagal sutartį ginkluotė Lietuvą turėtų pasiekti iki 2004 metų, tačiau JAV Vyriausybė sutiko ieškoti galimybių, kad Lietuvos kariuomenei reikalingos "Javelin" prieštankinės sistemos būtų pateiktos iki 2002 metų spalio mėnesio. Iki šio termino Lietuva yra įsipareigojusi parengti NATO standartus atitinkantį Ruklos mechanizuotąjį pėstininkų batalioną.
Vidutinio nuotolio prieštankinių raketų sistemomis "Javelin" bus apginkluota ir nuolatinės parengties brigada, kurią, be Ruklos bataliono, sudarys Panevėžio mechanizuotasis bei Alytaus motorizuotasis pėstininkų batalionai. Ši brigada pagal NATO standartus turi būti parengta iki 2006 metų pabaigos.
KAM teigimu, Lietuva pirmoji iš Europos valstybių pirks iš JAV tokias modernias vidutinio nuotolio prieštankines sistemas. "Javelin" buvo pradėtos gaminti 1994 metais. Jomis yra apginkluotos JAV sausumos pajėgos ir jūrų pėstininkų korpusas.
"Javelin" prieštankinių raketų sistema gali būti naudoja šaudymui iš transporto priemonės arba nuo šaulio peties, taip pat iš uždarų patalpų. Tai ypač svarbu kovojant urbanizuotoje teritorijoje.
Aukšta raketos skrydžio trajektorija garantuoja tikimybę sunaikinti taikinį didesniu negu 2,5 kilometrų atstumu, net ir tuo atveju, kai taikinys judėdamas manevruoja ar pasislepia už priedangos ir dingsta iš matymo zonos. "Javelin" turi integruotą dienos ir nakties taikymo įrangą, todėl galima šaudyti ir prasto matomumo sąlygomis bei tamsoje.
Bendras vienos prieštankinės sistemos svoris - 25 kg - vien raketa sveria 16 kg, o u gnies postas su taikymo įranga - 5 kg. Net jeigu šaulys nepatyręs, šūvio efektyvumas yra apie 94 procentus. "Javelin" sistemos Lietuvai yra parduodamos palankiausiomis sąlygomis ir tokia pačia kaina, kokia taikoma perkant ginklus JAV kariuomenei.
Pirmosios JAV vyriausybės Karinių pardavimų užsienio šalims programos sutartys su Lietuva buvo pasirašytos 1995 metais. Iki 2001 metų buvo sudarytos 28 sutartys už 72,8 mln. litų (18,2 mln. JAV dolerių). Tačiau iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto buvo sumokėta tik 288 tūkst. litų. (72 tūkst. dolerių).
Kita pirkimų dalis buvo apmokėta iš JAV Karinio finansavimo užsienio šalims programos pinigų. Šios programos lėšos negali būti naudojamos ginkluotei įsigyti. Už jas buvo perkama įranga Karo kartografijos centrui, Regioninio oro erdvės stebėjimo centrui, radijo ryšio stotys.
"Javelin" - šiemet antras didelis Krašto apsaugos ministerijos pirkinys. Gruodžio 7 dieną buvo pasirašyta sutartis su Vokietijos bendrove EADS dėl vidutinio nuotolio oro erdvės stebėjimo radarų įsigijimo. Šios sutarties vertė - 75,1 mln. litų.
2003 metų pabaigoje - 2004 metų pradžioje Lietuva gaus mobilių radarų, padedančių aptikti bei atpažinti taikinius ore ir jūroje, perduoti ir apdoroti informaciją.
Naujos kartos radarai gali greitai pakeisti dislokavimo vietą, labai tiksliai nustato pastebėto objekto koordinates net ir mažame aukštyje, turi efektyvių apsaugos priemonių nuo priešradarinių ginklų bei elektroninių trukdžių. Šių radarų sukurtas radiolokacinis laukas leis efektyviau kontroliuoti oro erdvę pasienio zonoje.
Šiuo metu Lietuva taip pat derasi dėl trumpojo nuotolio priešlėktuvinės ginkluotės pirkimo. Šiemet krašto apsaugos biudžete ginkluotės įsigijimams yra skirta 22 proc. visų lėšų.NATO valstybės šiuolaikinės ginkluotės ir technikos pirkimui skiria apie 25 proc. gynybos biudžeto.
Šiais metais KA sistemai buvo numatyta 1,95 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) (šiemet apie 920 mln. litų). Kitais metais krašto apsaugai bus skirta 2 proc. BVP (apie 1 milijardas litų).
Lietuva laukia pakvietimo į NATO per 2002 metais Prahoje įvyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą ir yra bebaigianti pertvarkyti savo ginkluotąsias pajėgas pagal NATO standartus.