Kita priežastis - principinės ir vieningos tarptautinės bendruomenės laikysenos Rusijos agresijos akivaizdoje stoka.

Tai pažymi Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) penktadienį, bendru sutarimu patvirtinęs savo nuomonę "Dėl Europos Sąjungos-Rusijos santykių".

Komiteto nuomone, nuolaidžiavimas Rusijos režimo agresyvumui neša vien ilgalaikę žalą ir Vakarams, ir pačiai Rusijai.

"Jeigu ES nesilaikys principinės ir tvirtos pozicijos Rusijos agresijos atžvilgiu, tuo aukštesnė kaina bus sumokėta. Ir tai ne tik mūsų kaimyninių valstybių, bet ir pačios ES valstybių narių stabilumo ir saugumo kaina. Rusijos ir Ukrainos konfliktas, kaip jis besibaigtų, turės ilgalaikių neigiamų pasekmių viso Vidurio ir Rytų Europos regiono saugumui ir stabilumui. Kita vertus, įvykiai Ukrainoje aiškiai parodė, kad vienintelė demokratiška ir saugi integracinė kryptis posovietinėms valstybėms yra Vakaruose",- teigia Seimo komitetas.

URK priklausančių parlamentarų nuomone, ES politikoje Rytų partnerystės kryptimi pirmiausia reikėtų mažinti atotrūkį tarp ES šalių dėl ilgalaikės Rytų partnerystės vizijos.

"Ilgainiui reikia rasti sutarimą tarp tų šalių, kurios Rytų partnerystę mato kaip pakaitalą ES plėtros politikai (tik šį kartą be narystės ES) ir tarp tų, kurios Rytų partnerystę modeliuoja kaip "tarpinę stotelę" narystės link. Antra kryptis - inventorizuoti visus ES turimus įrankius, kad Rytų partnerystė galėtų būti labiau strateginė ir lanksti politika, galinti geopolitiškai varžytis su alternatyviomis integracinėmis erdvėmis. ES turi panaudoti visus turimus įrankius - tiesioginę finansinę paramą, prekybos teikiamas galimybes, vizų dialogą, energetinio saugumo projektus. ES turi galvoti apie visų trijų Asocijuotų partnerių geopolitinio apsisprendimo "apginamumo planą". Įvertinus šių šalių silpnąsias vietas, būtina prognozuoti galimus Rusijos poveikio kanalus ir ES priemones",- mano Lietuvos parlamentarai.

Jų nuomone, apskritai, formuluojant ES politiką Rytų partnerystės valstybių atžvilgiu būtina stiprinti šios srities prognozavimo ir analitinius gebėjimus ES institucijose ir valstybėse narėse.

Seimo URK nuomone, turėtų toliau būti plėtojamas ES ir Rytų partnerystės valstybių vizų dialogas, siekiant žmonėms parodyti praktinius integracijos į ES privalumus, taip pat turi būti didinamas Rytų partnerystės šalių visuomenių informuotumas apie ES apskritai, ir ypač siekiant paaiškinti Asociacijos susitarimų naudą. "Posovietinių visuomenių švietimas, pilietinės visuomenės stiprinimas turėtų būti aiškus ES vykdomų programų prioritetas", - pažymi savo pozicijoje URK.

Dokumente kalbama ir apie prekybos santykius. "Lietuvos įmonės, ypač iš labiau paveiktų Rusijos sankcijų sektorių (transporto ir maisto pramonės), nusisuka nuo Rusijos rinkos ir siekia įsitvirtinti labiau prognozuojamose bei perspektyviose rinkose JAV, Pietryčių Azijoje, kitose NVS valstybėse, Arabų šalių ir Persijos įlankos šalių regione. Šie pokyčiai Lietuvos eksporto žemėlapyje įgauna ilgalaikį pobūdį ir yra teigiami Lietuvos ekonomikai",- mano URK.

Komiteto nuomone, Vakarai turi aiškiai suformuluoti reikalavimus, kuriuos įgyvendinus Rusija galės santykiuose su Vakarais grįžti prie įprasto ritmo. "Šiuo metu taikomos sankcijos gal ir nėra pats stipriausias Rusijos atgrasymo instrumentas, bet akivaizdu, kad poveikį jos turi. Tai kartu yra ir aiški žinutė Rusijai, kad Vakarai yra vieningi ir principingi",- sako URK.

Jo nuomone, aiškūs kriterijai visų pirma turėtų būti suformuluoti Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste, kuriais remiantis būtų sprendžiamas klausimas dėl sankcijų Rusijai tolesnio taikymo ar peržiūros. Tie kriterijai, URK nuomone, turėtų apimti "visišką Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimą iš okupuotų Ukrainos teritorijos dalių ir atitraukimą nuo Ukrainos pasienio; Ukrainos teritorijoje veikiančių marionetinių separatistinių darinių nepripažinimą, jėgos ir kitokios prievartos nenaudojimą, saugaus pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų sugrįžimo į namus užtikrinimą, Ukrainos jurisdikcijos Kryme atkūrimą, Ukrainos teisės savarankiškai ir be jokio išorinio spaudimo spręsti savo dvišalių santykių su ES darbotvarkės klausimus užtikrinimą".

Komiteto nuomone, santykiuose su Rusija reikia aiškiai įvardyti esamas ar galimas grėsmes ES valstybių saugumui - politines, ekonomines, energetines, informacines, kultūrines - ir atvirai apie tai diskutuoti ieškant būdų kaip šias grėsmes sumažinti.

"Būtina siekti, kad Europos Sąjunga kalbėtų vienu balsu gindama pamatines Europos demokratijos ir laisvės vertybes, gintų ne tik ES bendruosius, bet ir kiekvienos valstybės narės iš išorės pažeistus interesus. Lietuvos interesus atitiktų stipri, demokratines vertybes įtvirtinanti ir abipusį partnerių pasitikėjimą didinanti ES bendra užsienio ir saugumo politika sprendžiant klausimus su Rusija. Europos Sąjungos energetikos, užsienio ir saugumo, ypač Rytų partnerystės bei Rusijos, politika turi būti plėtojama bendradarbiaujant su JAV ir NATO, siekiant suformuoti vientisą ir efektyvią transatlantinę Rytų bei energetikos politiką. ES energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos turi būti traktuojama kaip vienas iš pagrindinių strateginių bendros ES energetinio saugumo politikos uždavinių",- sakoma dokumente.

Jame teigiama, kad būtina atkreipti dėmesį, kad ES vis dar nėra skiriamas reikiamas dėmesys ES valstybių informacinio saugumo aspektui.

"Rusijos skleidžiama propaganda ir dezinformacija klaidina ir priešina ES valstybių visuomenes, todėl iššūkiai informaciniam saugumui, objektyvaus ir operatyvaus visuomenės informavimo svarba turėtų būti tinkamai įvertinta diskusijose dėl saugios Europos kūrimo ir įgauti konkrečių praktinių iniciatyvų išraišką. Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių atžvilgiu Rusija naudoja žymiai intensyvesnius ir efektyvesnius propagandinius instrumentus, nei prieš Vakarų Europos valstybes ar JAV. Ypatingą vaidmenį Rusijos užsienio politikoje Baltijos valstybių atžvilgiu vaidina pastangos perrašyti esminius istorinius įvykius. Yra bandoma palikti lietuvius be savų svarbiausių istorijos ženklų, tokiu būdu bandant silpninti pamatus, ant kurių formuojasi nauja nebe sovietinė visuomenės valstybinė savivoka. Todėl būtina ES mastu stiprinti Europos istorinės atminties puoselėjimą, visuomenės informavimą apie totalitarinių režimų įvykdytus nusikaltimus, deramą istorinio atminimo išsaugojimą ir jo perteikimą ateities kartoms",- mano URK nariai.

Jo nuomone, ES ir Rusijos santykių vystymasis ateityje priklausys nuo Rusijos pastangų stiprinti demokratiją, teisinės valstybės principą ir pagarbą pagrindinėms teisėms pačioje Rusijoje ir santykiuose su viso pasaulio valstybėmis.

Seimo URK perduoda šią nuomonę susipažinti Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Vyriausybei, ES ir NATO valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir Europos Parlamentui, ES institucijoms ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.