Ar tikras I.Sečino pėdsakas?

Foto: RIA/Scanpix

Taigi dabartinį Baškirijos valdžios klaną yra pakankamai prielaidų laikyti pagrindiniu bandymo perimti „Bašneft“ kontrolę ir asmeninio puolimo prieš V.Jevtušenkovą iniciatoriumi. Šio klano narys S.Veremejenka nuo seno pats garsėja ypač gerais ryšiais centrinės Rusijos valdžios teisėsaugoje. Tačiau akivaizdu, kad be pagrindinių Kremliaus klanų paramos nei užsimoti tokiai kovai prieš M.Rachimovą ir jo rėmėjus, nei juo labiau mesti tokio iššūkio asmeniškai V.Jevtušenkovui, o kartu ir J.Primakovo klanui nebūtų realu. Tad kas gi yra ta ta jėga iš pagrindinių Rusijos valdžios klanų, kuri stojo į kovą prieš J.Primakovo klaną?

Populiariausią versiją jau minėjau. Ne tik M.Chodorkovskis, bet ir nemažai Rusijos apžvalgininkų bei žiniasklaidos yra įsitikinę, kad „Bašneft“ perimti sugalvojo būtent I.Sečinas. Nuolat primenama, kad „Rosneft“ jau anksčiau domėjosi galimybe iš nusipirkti šią bendrovę iš „Sistemos“, tačiau V.Jevtušenkovas esą atsisakęs parduoti.

Norint galima būtų rasti ir kitų netiesioginių prielaidų, leidžiančių teigti, kad be I.Sečino rankos čia neapseita. Pavyzdžiui, S.Veremejenkos partneris „Mežprombank“ 2003 metais buvo tuomet už jį daug garsesnis bankininkas Sergejus Pugačiovas.

Šis kažkada artimiausio V.Putino rato žmogumi tituluotas veikėjas dabar jau iš Londono priverstas komentuoti įvykius Rusijoje ir teigti, kad joje nebeliko nei privačios nuosavybės, nei verslininkų – tik baudžiauninkai. Rusijoje S.Pugačiovui iškelta baudžiamoji byla, paskelbta jo paieška ir turto areštas už beveik 1,2 milijardo svarų sterlingų.

S.Pugačiovo likimas dar kartą paneigia mitą, kad Rusiją vienvaldiškai kontroliuoja V.Putinas ir jo draugai arba tokiais laikomi yra neliečiami. S.Pugačiovas visuomet laikytas I.Sečino klano nariu bet, atrodo, taip pat krito klanų kovose.

Rosneft
Foto: RIA/Scanpix


Tačiau V.Jevtušenkovo istorijoje S.Veremejenko ryšys su S.Pugačiovu negali būti laikomas patvirtinimu, kad būtent I.Sečinas visuomet stovėjo už Veremejenkų-J.Buševo-R.Chamitovo grupuotės. Mat kaip tik 2003 metų rinkimai Baškirijoje tapo S.Veremejenkos ir S.Pugačiovo verslo pasidalijimo ir visiško išsiskyrimo, kuris vėliau virto net priešiškumu, priežastimi. O.S.Pugačiovas ir toliau buvo laikomas I.Sečino žmogumi.

Tiesa, minėtą M.Rachimovo oponentų grupę tiek 2003 metais tiek vėliau rėmė dar vienas įtakingas Baškirijos atstovas – 2000-2004 metais Rusijos mokesčių ir rinkliavų ministro pareigas ėjęs Genadijus Bukajevas. Po to, kai R.Chamitovas tapo Baškirijos vadovu, 2012 metais jis G.Bukajevą paskyrė savo patarėju. Tačiau 2013 metais G.Bukajevas perėjo dirbti bendrovės „Rosneft“ vadovo I.Sečino patarėju.

Foto: Scanpix

Kažkada ypač įtakingas ir gerai informuotas Kremliui artimas polittechnologas Glebas Pavlovskis G.Bukajevą yra pavadinęs Igorio Sečino – Viktoro Ivanovo – Sergejaus Pugačiovo grupuotės atstovu. Todėl, atrodytų, kad tai – dar viena priežastis grįžti prie „I.Sečino versijos“.

Tačiau šią versiją vėl paneigtų numanomas Veremejenkų-J.Buševo-R.Chamitovo grupuotės tikslas „Bašneft“ byloje. Iš visko sprendžiant, šios bylos tikslas yra ne perduoti „Bašneft“ I.Sečino vadovaujamai bendrovei „Rosneft“, o tiesiog sugrąžinti valstybei – tiksliau Baškirijai, kur ją jau, žinoma, kontroliuotų vietos valdžios atstovai.

Beje, „Rosneft“ atstovai dabar ne tik griežtai neigia, kad ši bendrovė kaip nors susijusi su „Bašneft“ byla, bet ir tai, kad norėtų ją įsigyti, jei būtų galimybė. Tuo tarpu paprastai gerai informuotas Rusijos dienraštis „Novaja gazeta“ neseniai paskelbė, kad V.Jevtušenkovas iki atakos prieš jį jau buvo iš principo susitaręs su I.Sečinu dėl „Bašneft“ pradavimo. Esą buvo likę suderinti kainą ir mokėjimo schemas, o neišsprendžiamų nesutarimų nebuvo likę.

Abejonių, ar „I.Sečino pėdsakas“ iš tikrųjų tikras, ar yra tik kažkam patogi „dūmų uždanga“, tarp Rusijos apžvalgininkų atsiranda ir daugiau.