Tai jau ne pirmas kartas, kai konservatoriai blaškosi dėl kandidato į sostinės merus. Iš pradžių paskelbta apie M. Adomėną, tačiau tuo pačiu metu partija vedė derybas su dviem žinomais ekonomikos specialistais. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda patvirtino kvietimo kandidatuoti nepriėmęs. Atrodė, konservatorių vėliavą iš M. Adomėno perims buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė – bet ir ji atsisakė siekti mero posto.
Tiesa, pats M. Adomėnas DELFI patvirtino, kad konservatoriai dar kartą bandys perkalbėti I. Šimonytę.
Politologas Mažvydas Jastramskis pastebi, kad toks konservatorių blaškymasis toli gražu nėra naudingas partijai, galvojančiai apie sostinės vairo perėmimą.
Šešios alternatyvos – nė vienos geros
Konservatorių prezidiumas ketvirtadienį nusprendė imtis dar šešių kandidatūrų į Vilniaus merus svarstymo. M. Adomėnas savo kandidatūros taip pat neatsiėmė. O jo nauji konkurentai – sostinės tarybos konservatorių frakcijos vadovas Valdas Benkunskas, buvęs premjero patarėjas Mykolas Majauskas, politologas Laurynas Kasčiūnas ir trys Seimo nariai: senas politikos vilkas Stasys Šedbaras, jaunosios kartos atstovas Paulius Saudargas bei ateinantį pavasarį vestuves planuojantis Arvydas Anušauskas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas M. Jastramskis DELFI teigė, jog tokį konservatorių blaškymąsi būtų galima pateisinti, jei kuris nors iš šešių naujų kandidatų galėtų būti traktuojamas kaip žmogus, galintis pritraukti ne tik stabiliąją partijos elektorato dalį, bet ir kitoms politinėms jėgoms simpatizuojančius ar neapsisprendusius rinkėjus.
Tačiau politologas nemano, kad konservatorių blaškymąsi nulėmė toks racionalumas.
Pasak jo, situacija konservatorių gretose panaši į tokią, iš kurios išloš pavieniai politikai, bet ne partija.
Vertindamas šešias naujas kandidatūras, TSPMI dėstytojas teigė negalįs išryškinti nė vienos, kuri kuo nors galėtų smarkiai lenkti M. Adomėną ar jam nusileisti.
„Sunku vertinti. Dalis yra jauni politikai, kurie iki šiol nebuvo nacionaliniu lygmeniu labai gerai žinomi. Dalis yra žinomi politikai, kurie nėra žinomi savivaldoje. Būtų keista matyti juos dėl Vilniaus mero posto kovojančius. Man neatrodo, kad bet kuris pakeitimas dabar būtų reikšmingai geresnis ar reikšmingai blogesnis už M. Adomėno kandidatūrą“, - svarstė M. Jastramskis.
Kandidatas be partijos paramos?
Konservatoriai artėjant savivaldos rinkimams Vilniuje turi didelį gyventojų palaikymą. Anot M. Jastramskio, galbūt partija tebeieško žmogaus, kuris galėtų sudaryti rimtą konkurenciją Artūrui Zuokui tiesioginiuose mero rinkimuose.
„Bet iš partijos vidaus bus sunku kažką surasti“, - sakė M. Jastramskis, pridurdamas, jog ir partijos „išoriniai resursai yra išsemti“.
O jeigu galiausiai partija kandidatu patvirtins M. Adomėną, jau du kartus stumtą iš šios pozicijos, tai rinkėjams gali pasirodyti keista. M. Jastramskio nuomone, partijos vidiniai žaidimai gali ataušinti ir paties konservatoriaus norą siekti Vilniaus vairo. Esą tikėtina, kad partiečiai jam jau yra paruošę duobę nesėkmingo pasirodymo rinkimuose atvejui.
„Jis gal ir pats neturėtų labai jau norėti kandidatuoti. Nes, vienaip ar kitaip, laimėti jis sunkiai galėtų. Bet jeigu pralaimės – gali būti nustumti partijoje į paraštes“, - teigė M. Jastramskis.
Pašnekovo prognozėmis, M. Adomėnas galėtų sulaukti ištikimojo konservatorių elektorato paramos ir patekti į antrąjį mero rinkimų turą. Vis dėlto finišo tiesiojoje, M. Jastramskio nuomone, Seimo narys didelių šansų pergalei neturėtų.
M. Adomėnas: pavieniai partiečiai aukoja Vilnių
Konservatoriai vėl bando įkalbinėti I. Šimonytę. Tai DELFI patvirtino M. Adomėnas. Anot jo, šiuo metu buvusi finansų ministrė oficialiai laikoma didžiausia konservatorių viltimi, o jis ir likę šeši kandidatai – ne tokie patrauklūs.
„Pats pirmas sprendimas yra dar kartą kreiptis į I. Šimonytę. Prezidiumas nepraranda vilčių“, - sakė Seimo narys.
Ar oficialiai kandidatuoti atsisakiusi I. Šimonytė pakeis nuomonę – sunku spėlioti. Na, o partijos sprendimą pridėti dar šešis kandidatus M. Adomėnas vertina kaip vidines rietenas. Esą dalis konservatorių taip aukoja rinkimų rezultatus Vilniuje vardan asmeninių ambicijų.
Konkrečių partiečių, kuriuos kaltina noru „atsikratyti nepatogaus kandidato“, M. Adomėnas neįvardijo. Tiesa, viena figūra turbūt aiški – tai diskusiją dėl M. Adomėno tinkamumo viešai praėjusią savaitę pradėjęs Jurgis Razma.
Paklaustas, ar neataušo noras kandidatuoti, M. Adomėnas neslėpė nusivylimo. „Taip, iš tikrųjų apmaudu matyti, kad partijos kolegos skiria daugiau laiko tokių pagalių kaišiojimui į ratus negu galvojimui, kaip judėti į priekį. Kita vertus, viskas spręsis sueigos konferencijoje. Mes esame demokratinė partija – ne kokia nors Darbo partija“, - reziumavo M. Adomėnas.
Galutinį sprendimą dėl partijos kandidato konservatoriai turėtų priimti lapkritį.
Pastaruoju metu aiškėja vis daugiau potencialių kandidatų į Vilniaus merus, tačiau rimčiausiais laikomi savo kandidatūros dar nepatvirtinęs A. Zuokas ir parlamentinių partijų atstovai. Socdemų kandidatas – buvęs savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas, liberalų vėliavą neša buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius, Darbo partijos vedliu Vilniuje turėtų būti vicemeras Jonas Pinskus, o „tvarkiečiai“ norėtų, kad jų kandidatu taptų partijos lyderis Rolandas Paksas.