„Jie buvo sukurti tam, kad žmonėms nereiktų kelti kojos ten, kur pavojinga. Didžioji dalis dabar naudojamų antžeminių robotų yra skirti sprogmenų naikinimui, vietovių apžiūrai. Robotas veikia puikiai bet kokiomis oro sąlygomis bei nepaiso kitų veiksnių: pavyzdžiui, gali būti paleistos kokios nors dujos, kurios žmogaus sveikatai kenkia, o robotui – ne“, - pasakojo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnas Justas Petrošius, skaitęs paskaitą „Ar ateities karuose bus reikalingi žmonės?“

Lietuvos karo akademija dalyvavo mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“, kuriuo visuomenei pristatomos mokslo naujovės pasaulyje.

Justas Petrošius

J. Petrošius pasakoja, kad šiuolaikiniai kariniai robotai skirstomi į antžeminius karinius robotus, bepiločius orlaivius, kosmoso robotus, taip pat kuriami įvairūs prototipai, kurie fantastinio filmo „Geležinis žmogus“ herojų gali paversti dažnai sutinkamu reiškiniu.

Antžeminiai robotai, kurie patys vartosi

Pavyzdžiui, vienas iš mažųjų antžeminių robotų NERVA LG yra naudojamas žvalgybai, pavojingų vietų apžvalgai, sprogmenų paieškai ir naikinimui.

„Šis robotas yra ypatingas tuo, kad yra pakankamai mažų matmenų, apytiksliai kuprinės dydžio ir yra atsparus smūgiams bei vandeniui. Tiesiog važiuoji, iš mašinos išmetei ir jis toliau važiuoja, nekyla jokių problemų. Jį galima valdyti beveik su bet kuo, pavyzdžiui, su išmaniuoju telefonu, galima prijungti prie planšetės, prie nešiojamo kompiuterio. Kadangi jis skirtas ir sprogmenų ieškojimui bei naikinimui, prie jo galima pritvirtinti tam skirtų prietaisų“, - pasakojo J. Petrošius.

Dar vienas kariūno pristatytas robotas TALON naudingas tuo, kad prie jo galima primontuoti daug prietaisų – tarp jų, ir kulkosvaidį. Jis naudojamas žvalgybai, paieškai, gelbėjimui, sprogmenų paieškai, neutralizavimui, kai kurios versijos – pastatų gynybai.

„2001 m. rugsėjo 11 d. tokie robotai važinėjo po Pasaulio prekybos centro griuvėsius, ieškojo žmonių. Jie naudojami beveik visuose kariniuose konfliktuose nuo 2000 m.“, - pasakojo kariūnas.

PACKBOT paskirtis panaši kaip ir anksčiau aptartų antžeminių robotų, tik jis dažniausiai skiriamas sprogmenų paieškai ir neutralizavimui. Jis puikus tuo, kad sprogimo bangai apvertus robotą jis geba pats apsiversti atgalios. „Konstrukcija tokia, kad jam nebaisu, ar jis apverstas ant šono – jis apsiverčia, kaip reikia, ir važiuoja toliau“, - pasakojo J. Petrošius.

Foto: Stopkadras

Didysis antžeminis robotas ACER, kuris sveria daugiau nei 2 tonas ir prilygsta nedideliam buldozerui, iš esmės skirtas inžineriniams darbams: jis gali stumdyti žemes, užlyginti vietoves, ieškoti minų, šalinti sprogmenis. „Jeigu kažkur yra užminuota teritorija, jis pravažiuoja su tokiu peiliu, neutralizuoja priešpėstininkų minas. Jis gali gesinti gaisrus, turi apie 500 litrų talpos rezervuarą, todėl jeigu kyla gaisras, iškart gali pats jį gesinti“, - sakė kariūnas.

Bepilotis gali būti ir paukštuko dydžio

Kita karinių robotų rūšis yra bepiločiai orlaiviai, kurie būna lėktuvo, sraigtasparnio, kertursraigčio ar mikroorlaivio tipo. Bepiločiai, kaip ir antžeminiai robotai, sėkmingai naudojami žvalgybai. Pavyzdžiui, Black Hornet sveria vos 16-18 gramų, todėl jis beveik negirdimas ir nematomas, jį lengva naudoti.

„Įsivaizduokite patys, jeigu tokio dydžio prietaisas „nutūptų“ ant medžio šakos, tai niekas į tokį neatkreiptų dėmesio“, - sakė J. Petrošius.

Kitas, kur kas didesnis, apie 930 kilogramų sveriantis sraigtasparnio tipo bepilotis orlaivis Fire Scout pranašus tuo, kad geba kilti ir tūpti vertikaliai, todėl gali kilti iš laivų, o leistis į tam visiškai nepritaikytas vietoves. Tokie orlaiviai naudojami transportavimui, žvalgybai, situacijos apžvalgai, oro atakai ar tiksliam atakos nukreipimui.

„Jį daugiausia naudoja Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkų korpusas ir jūrų pajėgos. Laivas priplaukia kur nors, pasileidžia šitą orlaivį ir per kompiuterį stebi aplinką ar savo taikinį“ - pasakojo kariūnas.

J. Petrošius taip pat pristatė ir lėktuvo tipo bepilotį PREDATOR, kuris yra ginkluotas raketomis ir yra vadinamas tokio tipo orlaivių pradininku. „JAV būtent pagal šį modelį kūrė visą bepiločių orlaivių programą“, - sakė kariūnas. Kaip ir kiti bepiločiai, PREDATOR naudojamas žvalgybai, taikinio nustatymui ir sunaikinimui.

Foto: AFP/Scanpix

„Jis pakyla į 12 kilometrų aukštį, tai žymiai aukščiau nei keleiviniai lėktuvai, todėl jį pastebėti sunkiau, reikia specialių radiolokacijos prietaisų. Jis buvo naudojamas beveik visuose šiuolaikiniuose kariniuose konfliktuose ir yra naudojamas iki šiol. Yra keletas šio bepiločio versijų, bet ne pernelyg daug“, - pasakojo kariūnas.

„Bepiločius orlaivius daugiausia naudoja žvalgybai ir nuotraukoms. Tai daug parankiau nei gauti palydovines nuotraukas, padarytas, pavyzdžiui, prieš parą. Pasileidi bepilotį ir gauni nuotraukas arba realiu laiku, arba ką tik darytas“, - sakė J. Petrošius.

Foto: AP/Scanpix

Dar vienas jo pristatytas bepilotis lėktuvo tipo orlaivis buvo Global Hawk. „Tai didžiausias šiuo metu esantis bepilotis orlaivis, gali pakilti į 20 kilometrų aukštį, sveria 16 tonų ir skirtas skraidyti ilgą laiką, ilgus nuotolius, stebėti didelį plotą. Jis skrenda virš debesų, lazeriu skenuoja viską, gali numatyti visas audras bei panašiai“, - sakė kariūnas, pridūręs, kad šio tipo bepilotis naudojamas nuo 2001 m.

Prototipai: „šuo“ ir „geležinis žmogus“

Prototipai yra robotų pavyzdžiai arba pirmieji egzemplioriai, kurie dar tobulinami ir nėra naudojami plačiu mastu nei kariuomenėse, nei kitose srityse. Vienas įdomiausių J. Petrošiaus aptartų prototipų BIGDOG, kuris skirtas krovinių gabenimui. Šis prototipas „vaikšto“ tarsi šuo ir gali gabenti 154 kilogramų svorį bet kokiu paviršiumi.

Tokio „šuns“ greitis yra 6,5 kilometrai per valandą. Vidutinis žmogaus greitis – apie 5 kilometrai per valandą.

„Šitas prototipas buvo kuriamas tam, kad palengvintų karių dalią, kad jie būtų mažiau traumuojami. Jis skirtas gabenti kroviniams. Jo kojos kaip šuns ir gali panešti apie 150 kilogramų, nueina apie 10 kilometrų atstumą su vienu baterijų pakrovimu“, - pasakojo J. Petrošius.


Dar vienas prototipas, kuris gali būti naudingas kariuomenėje, tai egzoskeletas, kurio paskirtis – padidinti žmogaus jėgą ir ištvermę. Pasak kariūno, esama medicinių egzoskeletų, kurie padeda galūnių nevaldantiems ar neturintiems žmonėms, bei karinės paskirties egzoskeletų, kuriais žmogus be vargo gali pakelti krovinius santykiu 17:1 ar prasilaužti pro keturių sluoksnių lentines sienas.

Foto: Stopkadras

„Jeigu matėte filmą „Iron Man“, tai čia beveik analogas. Užsivilkęs šitą kostiumą žmogus gali padidinti savo galias, jėgą, ištvermę“, - pasakojo J. Petrošius.

„XOS 2 egzoskeleto versija leidžia pakelti svorį santykiu 17:1. Jeigu pakeliate 10 kilogramų kibirą, tai su šiuo egzoskeletu įdėdamas tiek pat pastangų galite pakelti 170 kilogramų krovinį. Jis pats sveria 95 kilogramus, bet apsivilkus jį to svorio nesijaučia, nes jis pats padeda žmogui judėti. Tačiau norint jį neštis jau sunku“, - pridūrė kariūnas.

J. Petrošius pasakojo, kad Lietuvos kariuomenė taip pat turi robotų. Pavyzdžiui, Juozo Vitkaus inžinerinis batalionas turi robotą tEODor, kuris skirtas sprogmenų paieškai ir nukenksminimui. „Vieną kartą robotas buvo misijoje Afganistane, bet jam dar neteko kol kas naikinti tikrų minų ar panašiai, jis jas tik surasdavo ir viskas baigėsi sėkmingai“, - sakė kariūnas.

Lietuvos karinės oro pajėgos turi bepilotį lėktuvo tipo orlaivį ScanEagle, kurio paskirtis – žvalgyba. Toks bepilotis gali skristi 5 kilometrų aukštyje, skrydžio trukmė – apie 15 valandų, buvo naudojamas Afaganistane.

„Pajėgumai tikrai ne tokie kaip PREDATOR'iaus, tačiau jis geras tuo, kad nereikia pakilimo tako“, - sakė kariūnas.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos turi povandeninių robotų PAP Mark 5, kurie skirti minų paieškai ir neutralizavimui.