Jo nuomone, Rusija niekada nesusitaikys su situacija, kad rytinė NATO siena būtų už 200 mylių nuo Volgogrado, ir į tai esą reikia atsižvelgti.

H. Kissingeris apie tai kalba naujoje savo knygoje „Pasaulio tvarka“ ir ta proga paskelbtuose interviu pasaulio žiniasklaidoje. Businessweek.com publikuoja Charlie Rose pokalbį su buvusiu JAV valstybės sekretoriumi.

- Kas sąlygoja Vladimiro Putino veiksmus Ukrainoje ir koks gali būti geriausias atsakas?

- Negalima perdėti V. Putino intencijų. Ko V. Putinas norėjo labiausiai, tai kad atsirastų bendras suvokimas dėl Rusijos pozicijos pažeidžiamumo: ilgos sienos su Kinija ir Vidurio Rytais, tam tikru atžvilgiu ir istoriniai atsiminimai. To nebuvo galima tikėtis. Jis reagavo po, jo požiūriu, sąmoningo pažeminimo laikotarpio per Olimpiadą. Mes buvome įtraukti į daugybę taktinių sprendimų. Bet mes negalime priimti teiginio, kad Rusija gali diktuoti sąlygas savo kaimynėms naudodama karinę jėgą.

- Ar sankcijos paveiks kaip nors V. Putiną?

- Tik ne taip, kaip jos taikomos. Per visą krizę aš mąsčiau, kad mes galėjome iškelti daug svarbesnį klausimą: kaip mes apibrėžiame Ukrainą? Jeigu Ukraina yra suprantama kaip forpostas, tada situacija tokia, kad strateginė rytinė NATO siena atsiduria per 200 mylių nuo (Volgogrado).

Rusija to niekada nepriims. Kita vertus, jeigu Rusijos vakarinė siena driekiasi ties Lenkija, Europa bus nuolat susirūpinusi. Turėjo būti keliamas strateginis tikslas, ar galima Ukrainą paversti tiltu tarp Rytų ir Vakarų ir ar galima to pasiekti jungtinėmis pastangomis.

- Ar tai reiškia, kad V. Putinas suteikia didesnę prasmę savo veiksmams nei kad mes manome?

Foto: AFP/Scanpix

- Rusija žaidžia šachmatais, o mes pokerį. Jie gyveno labai skirtingomis aplinkybėmis ir turėjo laiko pamąstyti apie bendruomenių tarpusavio santykius. Mes gyvenome ganėtinai saugioje aplinkoje, todėl, mūsų nuomone, bet koks šios tvarkos sutrikdymas turi praktinį sprendimo būdą, kuris gali būti pasiekiamas trumpuoju laikotarpiu. Tai, ką mąsto V. Putinas, manau, sutampa su tuo, ką jis pasakė savo uždegančioje kalboje po Krymo okupacijos. Idėja, kad Vakarai po Sovietų Sąjungos žlugimo sistemiškai žemino Rusiją, yra labai paplitusi šioje šalyje. Jis pasiekė daugiau negu pats tikėjosi prieš prasidedant šiai krizei.

- Barackas Obama turi itin daug rūpesčių dėl Islamo valstybės iškilimo. Koks gali būti teisingas atsakas į tai?

- Kai amerikiečių gerklės yra perpjaunamos transliuojant tarptautiniams televizijos kanalams ir jie po to nukirsdinami (o aukomis pasirinkti nekalti pašaliniai stebėtojai), tokiu atveju, galima sakyti, yra pažeidžiamos fundamentalios JAV vertybės. Ir už tai turi būti atkeršyta. Tam mums nereikia sąjungininkų. Tą mes galime padaryti patys.

- Jeigu JAV prezidento patarėjai pasiūlys jam įvesti pajėgas, ar turėtų jis jų klausyti, jūsų nuomone?

- Taip, bet ne mūsų (pajėgas – DELFI). Sukarintos grupės, kurias mes bandėme kurti Sirijoje, bet taip ir nepadarėme to iki galo, tikrai nesipriešintų būti panaudotos prieš Islamo valstybę. Mes turime reikalą su 20 000 fanatikų – tai gana mažas skaičius kovotojų, kuris pasiekė sėkmę tik dėl silpnos opozicijos. Mes turėtume juos suskaldyti ir sunaikinti pasitelkę žvalgybos operacijas.