Kitais atvejais komisija siūlo išlaikyti „pagrindinį principą rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“.

Toks išaiškinimas padidina tikimybę, kad lenkų kilmės Lietuvos piliečių pavardės ir toliau galės būti rašomos tik lietuviškais rašmenimis, pavyzdžiui, nenaudojant lenkiškos raidės w.

Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė BNS sakė, kad pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kitokios asmenvardžių formos galėtų būti užrašomos kitame paso puslapyje.

Daiva Vaišnienė
„Tais atvejais, kai nėra aiškaus tapatybę patvirtinančio dokumento, gali būti kitokie būdai. Kalbos komisija šiuo atveju negali apie tai nieko pasakyti, nes tai jau yra pasakęs Konstitucinis Teismas“-, - BNS sakė D.Vaišnienė.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadas dėl Seime svarstomų įstatymų projektų, kurie liberalizuotų asmenvardžių rašymą.

Šiuo metu įstatymai reikalauja visų Lietuvos piliečių pavardes asmens dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, nenaudojant raidžių w, x ar q. Pataisų šalininkai teigia, kad tai kelia daug problemų už užsieniečių ištekėjusioms lietuvėms.

Be to, Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva jau seniai prašo, kad Lietuvos lenkų pavardės galėtų būti rašomos lenkiškais rašmenimis. Šis klausimas nuolat iškyla ir Lietuvos - Lenkijos dvišaliuose santykiuose.

LLRA kritikuoja kalbininkų išaiškinimą

Lietuvos lenkų rinkimų akcija sukritikavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimą ir pareiškė toliau sieksianti, kad Lietuvos lenkams būtų leidžiama pavardes pase rašyti lenkiškais rašmenimis.

Jaroslavas Narkevičius
„Belieka tiems, kurie nori, kad pavardė būtų originalia kalba, atsisakyti Lietuvos pilietybės. Ar tai yra siekis toks? Gal iš tiesų yra siekis, kad kuo daugiau tų asmenų, kuriems rūpi originali rašyba, iš viso išvyktų iš Lietuvos?“, - BNS sakė Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius .

Anot jo, LLRA pozicija po VLKK išaiškinimo nepasikeitė - „bus siekiama, kad originalo kalba būtų rašoma pagrindiniame (paso) puslapyje“, tačiau kaip tai bus daroma, J.Narkevičius kol kas negalėjo pasakyti.

Teisingumo ministras: kalbininkų sprendimas turi būti perkeltas į įstatymą

 Asmenvardžių rašymo taisyklės yra kalbos, o ne teisės klausimas, sako teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis. Anot jo, todėl bet kokie kalbininkų pasiūlymai tuo klausimu turi būti perkelti į įstatymą.

Juozas Bernatonis
„Aš savo laiku kreipiausi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo ankstesnio Konstitucinio Teismo nutarimo. Konstitucinis Teismas nutarė, kad kalbos klausimais iniciatyva turėtų būti iš oficialios valstybės institucijos, kuri tvarko kalbos reikalus. Todėl suprantu, jeigu yra toks sprendimas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, tai atitinkamai turėtume ir koreguoti įstatymus, kad tokia būtent tokios kalbos taisyklės būtų įtvirtintos teisiniuose santykiuose“, - penktadienį BNS sakė ministras, komentuodamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nuomonę dėl asmenvardžių rašymo.

J.Bernatonis tvirtino, kad jį „tenkina bet koks variantas, kadangi tai ne teisės kompetencijos klausimai, o būtent kalbos kompetencijos klausimai“.

„Kalbininkai turi tuos klausimus išspręsti, o mano, kaip teisingumo ministro ir Seimo nario reikalas, tuos siūlymus įteisinti atitinkamuose teisės aktuose“, - teigė jis.

Paklaustas, ar VLKK pozicija nesikerta su 1994 metais pasirašytu Lietuvos ir Lenkijos susitarimu, J.Bernatonis teigė prieštaravimo nematąs. Tačiau detaliau komentuoti situaciją atsisakė, nes dar nematė viso VLKK pranešimo.

G. Kirkilas: bus dar kartą kreipiamasi į VLKK

Dėl tautinių mažumų pavardžių rašybos bus dar kartą kreipiamasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, sako Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

G.Kirkilo teigimu, savo ankstesnėje užklausoje Seimas nesuformulavo aiškaus klausimo dėl galimybės tautinių mažumų atstovams rašyti pavardes originalia rašyba. Tuo tarpu VLKK pateiktą išvadą, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės, G.Kirkilas vadina „žingsniu į priekį“.

Gediminas Kirkilas
„Mes kalbėjom su VLKK, kad mes ne viską teisingai paklausėme, mes dar turėsim papildyti savo prašymą komisijai dėl tautinių mažumų gyventojų, kurie turi dokumentus (pagrindžiančius originalią pavardės rašybą), nes iš esmės čia reikia tik išplėsti paiešką archyvuose. Vienas žingsnis yra padarytas, kaip mes ir argumentavom teikdami įstatymą, kad jis pirmiausiai yra aktualus lietuvių kilmės piliečiams, dažniausiai pilietėms, kurie turi užsienietiškas pavardes. Taip pat papildomai paklausime dėl mūsų kitų piliečių, jei jie turės atitinkamus dokumentus, bažnytinius ar kitokius, dar bus papildomas paklausimas“, - BNS sakė G.Kirkilas.

„Mes ne viską paklausėm, kaip reikėjo. VLKK pasakė, kad mes nepaklausėm teisingai, kaip reikėjo. Kaip aš minėjau, mes nieko, kam prieštarautų VLKK, neketinam įdiegti. Dar bus papildomas paklausimas, tai daugiausiai liečia lenkų tautybės piliečius, kai bus atsakyta, tada ir bus priimtas įstatymas“, - pažymėjo ERK vadovas.

Nenori sumenkinti lietuvių kalbos statuso

Tuo tarpu lietuvių kalbos rašmenims prioritetą teikiantys kritikai teigia, kad leidus nelietuviškus rašmenis būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Pagal Kalbos komisijos išaiškinimą, užsieniečių, įgijusių Lietuvos pilietybę, pageidavimu vardai ir pavardės galėtų būti įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal kitos valstybės išduotą asmens dokumentą. Anot komisijos, remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami.

Originali rašyba taip pat būtų leidžiama su užsieniečiu santuoką sudariusiam ir jo pavardę paėmusiam Lietuvos piliečiui bei tokių sutuoktinių vaikams. Šiuo atveju dokumento šaltiniu būtų laikomas užsieniečio asmens dokumentas.

2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo būtų leista originali pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis.

Prie šio klausimo grįžta, kai vasario mėnesį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad kalbininkų siūlymu Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Ankstesniuose Konstitucinio Teismo nutarimuose būdavo nurodoma, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.