Rusijos invazija Ukrainoje: Kremlius atidengė kortas

Rusijos karinės pajėgos į Ukrainos teritoriją ties Azovo jūra įsiveržė dėl vienos priežasties – taip siekiama sudaryti sausumos koridorių į Krymą. Kaip pranešama, Rusijos kariuomenė užėmė Novoazovską ir rengiasi įsiveržti į Mariupolį bei Volnovachą.

Mariupolis žymi svarbią geopolitinę Luhansko-Donecko-Mariupolio liniją, kuri plačiu frontu atveria priėjimą prie Azovo jūros. Mariupolyje buvo bandoma sukurti separatistų forpostą dar gegužės-birželio mėnesiais, tačiau tuomet Kijevui ištikimoms pajėgoms pavyko stabilizuoti situaciją.

Tikrasis puolimas gali būti slepiamas

Lietuvos karo akademijos prorektorius, profesorius Valdas Rakutis teigia, kad pietinio fronto atidarymu Rusija siekia sausumos kelio į neseniai okupuotą Krymą.

„Rusija bando padaryti sausumos koridorių į Krymą. Jis reikalingas tam, kad būtų galima išlaikyti Krymą, nes laivais ir lėktuvais išlaikyti regioną sudėtinga. Tik aš negaliu pasakyti, ar tai tikras puolimas, ar tik dėmesio nukreipimas. Paprastai būna vadinamosios demonstracijos, o tikrieji puolimai gali būti kad ir tiesiai į Kijevą. Šito niekas negali pasakyti, išskyrus Rusijos generalinį štabą. Bet ši kryptis turi akivaizdžią prasmę – Krymo sujungimas su Rusija sausumo keliu“, - DELFI sakė V. Rakutis.

Panašiai teigė ir Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas.

„Rusija nori sukurti jungtį su Krymu, kuris gali būti tolesnis forpostas į Donbaso regioną. Vladimiras Putinas bandys okupuoti dar daugiau Donbaso teritorijų. Dabar dėmesio centre yra Mariupolis. Tikriausiai bus bandoma įšaldyti konflikto zoną žiemos laikotarpiui, paralyžiuoti Ukrainos valstybę, žlugdyti jos ekonomiką, primesti įvairius scenarijus, bandyti permesti nestabilumo židinius į Odesą, Dniepropetrovską, Charkovą. Kitaip tariant, ta linija gali tapti forpostu pradedant kontroliuoti kitas sritis ir paralyžiuojant Ukrainą“, - aiškino politologas.

„Per Krymą yra patogu maitinti Donbasą. Jie bando sukurti koridorių. Manau, kad pagrindinis tikslas – maitinti Donbasą iš Krymo karine prasme“, - teigė mokslininkas.

L. Kasčiūnas svarstė, kad Rusija greičiausiai sieks įšaldyti konfliktą rytinėje Ukrainoje bei aprūpinti separatistus žiemai.

Tuo tarpu Lietuvos karo akademijos profesorius V. Rakutis sako, kad įsiveržimas į Ukrainą ties Azovo jūros pakrante akivaizdžiai demonstruoja, kad Rusija neketina sustoti ir verš kilpą. Jis nemano, kad Luhanskas ir Doncekas taps įšaldyto konflikto zonomis – veikiau Rusija bandys plėsti savo įtakos zonas.

Profesorius teigia, kad Rusija nuolat atlieka bandymus ir tikrina, kaip Vakarai ir Ukraina reaguos į provokacijas. Jo nuomone, neseniai į Ukrainos teritoriją užklydę Rusijos kariai buvo paprasčiausias testas: taip Rusija traukia kortą po kortos iš rankovės.

Separatistai savo padarė: laikas atvirai Rusijos kariuomenės intervencijai

Klausiamas, dėl kokių priežasčių Rusijos karinės pajėgos įsitraukė į konfliktą tiesiogiai, kai iki šiol naudodavosi separatistų pagalba, V. Rakutis teigė, kad separatistai jau savo darbą padarė.

„Jie buvo reikalingi tam, kad visuomenė būtų pripratinta prie minties, kad Ukrainoje vyksta nesąmonės. Tokiu būdu, kai vyksta tiesioginė invazija, niekas nebereaguoja, atrodo: na, toje Ukrainoje kažkas vėl vyksta. Be to, anksčiau buvo manoma, kad Ukrainai sutvarkyti pakaks vien separatistų, bet kadangi neužteko, todėl judama į kitą etapą. Galų gale, Rusijos kariuomenei reikėjo pasirengti, pažiūrėti, kaip ukrainiečiai kariauja. Viskas vyksta pagal karo taisykles“, - sakė profesorius.

V. Rakutis svarstė, kad Ukrainos ir Rusijos konflikto eigą pakeis tik galutinis Vakarų valstybių suvokimas, kad tai ne juokas. Profesorius teigia, kad geriausiai situaciją iliustruoja Lietuvos užsienio reikalų ministro teiginys, kad Rusija sustos ten, kur mes ją sustabdysime.

„Jeigu mes nestabdėme jos Kryme, ji ėjo į Rytų Ukrainą, jeigu mes nesustabdome Rytų Ukrainoje, reikalas juda į centrinę Ukrainą, jeigu ten nesustabdome – į Vakarų Ukrainą, paskui į Baltijos kraštus, į Lenkiją ir taip toliau. Iš tiesų čia nėra ribų, ribos tik mūsų galvose. Todėl reikia stabdyti ją ten, kur reikia stabdyti, o ne NATO teritorijoje“, - sakė profesorius.