Šalies vadovė tik išsakė septynis svarbiausius uždavinius, kuriuos kelia Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei. Tokie pat uždaviniai ministrų kabinetui buvo iškelti ir iškart po inauguracijos liepos mėnesį vykusioje D. Grybauskaitės spaudos konferencijoje. Šįkart atsirado viena naujovė – šalies vadovė nurodė Vyriausybei kaip tik įmanoma sumažinti Rusijos sankcijų žalą Lietuvos ekonomikai.

D. Grybauskaitė taip pat užsiminė apie poreikį kreiptis į europinius fondus, kad būtų kompensuota Rusijos sankcijų patiriama žala, nors Lietuva buvo iš šalių, kurios aktyviai rėmė Europos Sąjungos sankcijas Rusijai dėl šios valstybės paramos separatistams Ukrainoje.

D. Grybauskaitės žodžiais, reikia „derėtis ir siekti (...) kompensacijų už padarytą žalą bendrame europiniame kontekste iš europinių fondų“.

Šalies vadovė susitikimo su ministrais būtinumą grindė nauju politiniu sezonu, kuris prasidės rugsėjo mėnesį. D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės veiklą koreguoja pasikeitusi geopolitinė situaciją ir artėjantys savivaldybių tarybų rinkimai.

Apie J. Neverovičių nekalbėjo

Pirma grupė D. Grybauskaitės Vyriausybei nurodytų prioritetų – gynybos stiprinimas, krašto apsaugos finansavimo užtikrinimas, kariuomenės būklės peržiūrėjimas, teritorinės gynybos reformavimas, pasirengimas informacinių atakų atrėmimui.

Antra klausimų grupė – energetinio savarankiškumo užtikrinimas ir stiprinimas. Apie tai, kad Energetikos ministerija liko be nuolatinio ministro, D. Grybauskaitė neužsiminė.

Kaip žinoma, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius buvo atleistas iš pareigų, nes nepasitaręs su premjeru iš naujo viceministre paskyrė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininko Voldemaro Tomaševskio itin ginamą viceministrę Renatą Cytacką.

Trečioji grupė užduočių – kitų metų biudžetas, kuris „turi būti grįstas žmonių gerovės principu išlaikant atsakingą fiskalinę politiką bei suvaldant finansinį populizmą, kuris gali kilti prieš rinkimus“.

Pasak D. Grybauskaitės, reikia įvertinti ir Rusijos ekonominių sankcijų įtaką Lietuvos biudžetui.

Ketvirta, pasak prezidentės, Lietuva turi pasiruošti euro įvedimui bei išvengti nepagrįsto kainų didėjimo.

Penktas užduočių blokas – socialinės atskirties mažinimas: pensijų kompensavimas, mažiausių socialinių išmokų ir atlyginimų didinimas pagal galimybes. Į šį bloką įeina vaistų ir medicinos paslaugų prieinamumas.

Šešta, Rusijos embargo ekonomikai mažinimas. Pasak D. Grybauskaitės, valdžia turi padėti verslui, kuris ieško naujų, stabilių ir skaidrių rinkų.

„Akcentuoju šiuos tris rodiklius, kad tokia pagalba būtų privaloma ne bet kokiam verslui, kuris norės ir toliau investuoti berizikuodamas ar norės tai daryti neskaidriai“, - sakė D. Grybauskaitė.

Septintas užduočių blokas – Lietuvos regioninė politika. „Turiu galvoje kai kuriuos mūsų regionus, kuriuose dominuoja viena ar kita mūsų tautinė mažuma, kur visi yra Lietuvos piliečiai, bet jiems dėmesys yra būtinas, jį būtina atnaujinti“, - sakė prezidentė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pokalbiui su A. Butkevičiumi ir ministrais skyrė dvi valandas.

Konfliktas koalicijoje artėja prie atomazgos

Praėjusią savaitę Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) skėlė antausį premjerui. Nepaisydamas kategoriško A. Butkevičiaus prieštaravimo, LLRA deleguotas energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius viceministre paskyrė LLRA atstovę Renatą Cytacką. Po šio demaršo premjeras nedelsdamas pasiūlė atleisti J. Neverovičių iš pareigų, o D. Grybauskaitė šį prašymą patenkino.

Pirmadienį posėdžiavo Lietuvos socialdemokratų partijos ir Darbo partijos vadovybė. Socdemai pareiškė, kad LLRA lieka be postų Vyriausybėje. Partnerių pusėn stojo ir „darbiečiai“: Seimo pirmininkė ir Darbo partijos lyderė Loreta Graužinienė konstatavo, kad tokioje koalicijoje premjeras dirbti negali. Be to, Darbo partija yra pagrindinė pretendentė į J. Neverovičiaus kėdę. A. Butkevičius prasitarė jau svarstantis kandidatūras.

Kiek kitaip krizinėje situacijoje elgiasi „Tvarka ir teisingumas“. Šios partijos lyderis Rolandas Paksas DELFI teigė, jog jis „nemato alternatyvų“ koalicijai su LLRA.

LLRA ir valdančiosios koalicijos padėtis gali paaiškėti jau antradienio vakarą. Politinės krizės aptarimas – pagrindinis valdančiųjų Politinės tarybos darbotvarkės punktas.