Baltijos šalių premjerai susirinko Rygoje pasidalyti prisiminimais apie akciją, per kurią apie 2 mln. žmonių susikibo rankomis, sudarydami gyvąją grandinę, sujungusių jų sostines, reikalaudami nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos.

Apie Baltijos kelią nepamiršo ir piliečiai – Baltijos kelio 25-mečio“ proga Vilniuje Upės gatvėje buvo išskleista rekordinė 1000 metrų Lietuvos trispalvė. Trispalvė susideda iš keturių ritinių po 250 metrų, kurie simbolizuoja Lietuvos etninius regionus – Aukštaitiją, Žemaitiją, Dzūkiją ir Suvalkiją. Vėliavą tris dienas siuvo 160 savanorių.

Tuo metu Gedimino pilis vakare buvo apjusta visų trijų – Lietuvos, Latvijos, Estijos – valstybių vėliavomis.

Su vėliava jie keliavo link Katedros aikštės, kur tęsėsi Baltijos kelio minėjimas. Jame pasirodė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Vėliavą nori atiduoti muziejui

Išskleista vėliava kartu su eisena keliavo iki Katedros aikštės, kur vyksta „Baltijos kelio 25-mečiui“ skirtas koncertas „Koks tu ir aš – tokia ir Lietuva“.

Vienybės vardu pavadintos vėliavos idėjos autorius – režisierius Erikas Druskinis, kuris kartu su moksleiviu Mantu Ragausku 2011 metais minint sausio 13-osios įvykių dvidešimtmetį pasiuvo tuo metu ilgiausią 200 metrų vėliavą. Vėliau ji pailginta iki 387 metrų ir buvo išskleista per Europos krepšinio čempionatą, kuris vyko Lietuvoje.

Kai dar visai neseniai režisierius E. Druskinas jaunimo organizacijos „Darbas“ vadovui Benui Cechanavičiui užsiminė apie 1000 metrų simbolinės vėliavos idėją, net neįsivaizdavo, jog Benas kartu su organizacijos nariais ir savanoriais taip greitai imsis šio sumanymo. Pasitelkus savanorius po trijų dienų darbo vėliava buvo baigta.

Iš Vilniaus Vienybės vėliava keliaus po visus Lietuvos miestelius, o ant vėliavos bus išsiuvinėti tų miestų ir miestelių pavadinimai. Vėliau tikimasi, jog vėliava aplankys ir kitas šalis, bei pasipildys ne tik užsienio šalių miestų pavadinimais bet ir vietinės kalbos palinkėjimu „Vienybės“.

Idėjos autorius E. Druskinas tikisi, jog miestų pavadinimais išmarginta vėliava vėliau ras savo vietą kuriame nors Lietuvos muziejuje.

Norite pasidalinti, kaip Jūs minėjote Baltijos kelią? Siųskite nuotraukas el.paštu pilieciai@delfi.lt

D.Grybauskaitė: laisvė nėra duotybė, ją turime ginti

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama šalies gyventojus Baltijos kelio 25-mečio proga, priminė, kad šalies laisvė nėra duotybė ir ją kasdien reikia ginti. Šalies vadovė teigė, jog Baltijos valstybių palaikymo ir pagalbos reikia ir šiuo metu neramumu draskomai Ukrainai.

„Aukštai iškėlę savo valstybių vėliavas parodėme, kad atsisakome gyventi pagal slaptus susitarimus - Molotovo-Ribentropo protokolus. Atkūrėme savo valstybes, tapome sparčiai augančiu ir pažangiu regionu. Esame Europos ir NATO šeimose, tačiau laisvė nėra duotybė nei čia, Lietuvoje, nei kitur Europoje. Ją saugoti ir ginti turime kasdien“, - šeštadienį iškilmingoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavų pakėlimo ceremonijoje Vilniuje sakė D.Grybauskaitė.

Šalies vadovė teigė, kad šiuo metu paramos reikia Ukrainai.

„Simboliška, kad šiandien savo vėliavos dieną mini mūsų kaimynai ukrainiečiai, o rytoj Ukrainos Nepriklausomybės diena. Diena valstybės, kuriai šiuo metu ypač reikia mūsų palaikymo ir pagalbos kovoje už laisvę. (...) Baltijos kelias - visų mūsų, visų jūsų, visų kartų sėkmės istorija, todėl nuoširdžiai sveikinu su šiuo laikotarpiu, su šiuo jubiliejumi ir tegyvuoja Baltijos tautos kaip ir Ukraina, visada laisvos, stiprios ir nepriklausomos“, - teigė D.Grybauskaitė.

Vėliavų pakėlimo ceremonijoje buvo parodyti ir Latvijos bei Estijos prezidentų vaizdo sveikinimai Baltijos kelio jubiliejaus proga.

Estijos vadovas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) pareiškė, kad visos trys šalys nuveikė daug ir nei viena šalis neturi ko gėdytis, o Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis teigė, kad Baltijos kelias parodė šalių norą būti kartu ir palinkėjo to nepamiršti.

V. Landsbergis apie Baltijos kelią: mes buvome neįveikiami

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio teigimu, Baltijos kelias buvo laisvės džiaugsmas dar okupuotoje šalyje.

„Kas buvo Baltijos kelias? Tai nebuvo sapnas. O kas jis buvo? Laisvė ir džiaugsmas. (...) Laisvės džiaugsmas dar okupuotoje šalyje, bet mūsų širdys jau neokupuotos. Jose nėra nei pykčio, nei pavydo, nėra godulio - ką aš iš to gausiu, iš to Baltijos kelio, ko man čia eiti? Nėra pasipūtimo - kas čia šalia manęs stovi? Nieko panašaus, ir mūsų tiek daug, mes laikomės už rankų - broliai ir seserys. Visai užmiršom, kad ko nors bijodavom ir atrodo, kad mūsų širdžių jungtis eina ne tik iki Talino, bet per visą pasaulį. Taip, ji galėtų eiti per pasaulį, tą jutome, ir pradėjome nuo Lietuvos. Ir nereikia gąsdintis laisvieji žmonės, nes laimina dangus, iš kurio byra gėlės – štai, kas buvo Baltijos kelias“, - Katedros aikštėje kalbėjo V. Landsbergis.

Anot jo, apie brolybę ir jos laimę liudija ne tik Šventasis Raštas, bet ir Baltijos kelias, todėl ši fantastiška tikrovė gali tik drąsinti.

„Kad mus Baltijos kelyje galėtų užpulti kokie pažaliavę teroristai ar paklaikę separatistai – baikit juokus. Mes buvome neįveikiami. Žinoma, stebuklas nesitęsė ilgiau negu buvom verti, bet šaipytis iš stebuklo nereikia – tai mūsų gerasis paveldas. (...) Ieškokim Baltijos kelio savyje, o visa kita yra niekai, telieka gėrio prisiminimas, teskatino jo ilgesys. “, - susirinkusiems linkėjo V. Landsbergis.

Prisiminė Baltijos kelią

Baltijos šalių vyriausybių vadovai susirinko Latvijos sostinėje paminėti taikaus protesto renginio, kurio dalyviai stovėjo daugiau negu 600 kilometrų grandinėje, dar vadinamoje Laisvės keliu, sujungusioje Vilnių, Rygą ir Taliną.

Baltijos kelias buvo mūsų kelias į laisvę – galimybė mūsų šalims parodyti likusiam pasauliui, kas mes norime būti laisvi“, – sakė Latvijos premjerė Laimduota Straujuma per minėjimą Nacionalinėje bibliotekoje kartu su Estijos ir Lietuvos lyderiais.

Ji kalbėjo per ceremoniją, kurios metu buvo atidarytas centras, skirtas 1989 metų rugpjūčio 23 dieną surengto Baltijos kelio dalyviams dalytis savo prisiminimais.

Trijų Baltijos šalių premjerai Rygoje atidarė įrašų studiją naujai pastatytoje Nacionalinėje bibliotekoje ir įrašė savo atsiminimus apie „Baltijos kelią“, gyvą žmonių grandinę, kuria 1989 metais Baltijos šalių žmonės išreiškė savo siekį būti nepriklausomais nuo Sovietų Sąjungos.

„Aš stovėjau prie Lietuvos sienos“, – prisimena 67-erių Andrejus Cirulis, pažymėdamas, jog toje žmonių grandinėje patyręs neapsakomai gerą jausmą.

„Aš nebijojau tada, bet po to kurį laiką nuogąstavau dėl galimos reakcijos iš Maskvos“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Masinio protesto diena buvo pasirinkta taip, kad sutaptų su ta diena, kai 1939 metais buvo pasirašytas liūdnai pagarsėjęs Molotovo ir Ribbentropo (Ribentropo) paktas, kuriuo Stalinas ir Hitleris pasidalijo regioną prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Tuometiniame nepuolimo pakte buvo keli slapti protokolai dėl Lenkijos pasidalijimo ir Baltijos šalių priskyrimo Maskvai.

1991 metais komunistiniam blokui žlugus, trys Baltijos sesės tapo nepriklausomos ir 2004 metais įstojo į Europos Sąjungą.

Tačiau ir šiandien jos budriai žiūri į Rusiją, nerimaudamos dėl Maskvos veiksmų Ukrainoje įtakos jų saugumui. Baltijos kelias yra įtrauktas į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Rygoje kartu su Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovais „Baltijos kelio“ jubiliejaus šventėje dalyvaujantis Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius po pietų Rygos konferencijų centre aplankė parodą „Baltijos kelias – laisvės vardo kampanija“.

„Mūsų tautos – lietuvių, latvių ir estų – petys į petį stovėjo Baltijos kelyje“, - pažymėjo Vyriausybės vadovas A. Butkevičius. „Šiuo keliu atėjusios į laisvę, jos toliau tęsia savo žygį, pažymėdamos ir pabrėždamos, kad Baltijos kelio prasmė – perspėjimas nesikėsinti į kitų tautų laisvę – išlieka aktuali ir mūsų dienomis.“

Vakare Lietuvos Vyriausybės vadovas dalyvaus iškilmingame koncerte prie Laisvės paminklo. Koncerte pasirodys Lietuvos, Latvijos ir Estijos atlikėjai. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kartu su Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu bei Latvijos ir Estijos Vyriausybių vadovais padės gėlių prie Laisvės paminklo.