Ar jau laikas užmiršti Baltijos kelią?

Šeštadienį minėsime 25-ąsias Baltijos kelio metines.

Žurnalistas, publicistas Andrius Užkalnis teigia, jog Lietuva tapo laisva ne dėl Baltijos kelio.

„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ jis pabrėžė, jog šiais laikais protesto akcijos, net ir labai įspūdingos, nėra tai, ko mums dabar reikia:

„Baltijos kelias buvo puikus dalykas. Man atrodo, kad tai buvo tais laikais labai sėkminga viešųjų ryšių akcija. Ji Lietuvai padarė labai daug gero, nors nepriklausomybę Lietuva ir kitos Baltijos šalys atgavo ne dėl jo. Bet tai labai Lietuvai padėjo. Kas man dabar atrodo ydinga ir pavojinga – mes, lietuviai, mėgstantys visokius sentimentalius, jautrius, teatrinius dalykus, labai lengvai į juos nuslystame ir ten pasilieka visas mūsų dėmesys, visos mūsų pastangos. Bet pasaulis pasikeitė. Šiais laikais protesto akcijos, net ir labai įspūdingos, nėra tai, ko mums dabar reikia. Grėsmė yra labai reali“.

Pašnekovas pripažįsta, jog jo panaudotas žodis „pamiršti“ labai stiprus.

Jis, ko gero, ir išprovokavo pagrindinę reakciją į straipsnį:

„Galbūt ne pamiršti, bet neskirti jam, Baltijos keliui, tiek daug dėmesio, nepasinerti vėl į tą pasimėgavimo savimi teritoriją, kurioje buvom prieš 25-rius metus, manydami, kokie mes nuostabūs. Taip, mes buvo nuostabūs. Bet dabar darbų ir rūpesčių yra daug. Ir grėsmė yra konkreti. Jeigu dabar Vladimiras Putinas sumanytų kitą agresiją padaryti Baltijos šalyse, tikrai nekreiptų dėmesio į jokias protesto akcijas“, – teigė A. Užkalnis.

Tuo metu Lietuvos pasipriešinimo tarybiniam okupaciniam režimui ir politinis veikėjas Vytautas Bogušis teigė, kad istorijos negalima nei perrašyti, nei pamiršti:

„Baltijos kelias yra tam tikras simbolis. Mes gi minim tai, kas istorijoje jau nepasikartos. Tai Molotovo-Ribbentropo paktas, jo slaptieji protokolai, kurie Lietuvos valstybę ištrynė iš geopolitinio žemėlapio. Štai čia yra principinis dalykas. Aš net sakyčiau, kad tas Baltijos kelio minėjimas turėtų būti solidarumas su Ukraina, Gruzija, Armėnija, Moldova ar net ir su Kalnų Karabachu. Nes tikrai dabar padėtis yra problematiška ir sudėtinga. Prisiminkime – 1979 metai 45-ių pabaltijiečių memorandumas, kurį pasirašo lietuviai, latviai, estai. Jį taip pat pasirašo 10 rusų disidentų su A. Sacharovu priešakyje, reikalaudami pasmerkti Molotovo-Ribbentropo paktą, išvesti okupacinę kariuomenę iš Baltijos valstybių. Toliau 1987 metai – akcija prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Ir štai 1989 metai Baltijos kelias. Istorijos mes negalim pamiršti, istorijos negalim perrašyti. Mes galim aktualizuoti, galim interpretuoti, bet tai įvykęs faktas,“ – kalbėjo V. Bogušis.

Lietuvos keliuose atidengti devyni Baltijos kelio atminimo ženklai

Prie kelių Vilnius-Panevėžys ir Panevėžys–Pasvalys–Ryga penktadienį atidengti devyni Baltijos kelio 25-mečiui skirti atminimo ženklai.

Šie ženklai įrengti automobilių vairuotojų poilsio aikštelėse.

Vieną iš šių ženklų atidengė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

„Prieš 25 metus nuo Vilniaus per Rygą iki Talino nusidriekė gyva žmonių grandinė. Nuo paties jauniausio iki vyriausio rankomis susikibo du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių, kurie pasauliui parodė tvirtą Baltijos šalių vienybę ir išreiškė norą būti laisvi. Niekada nepamiršime nuostabaus bendrumo ir susitelkimo jausmo“, - pranešime spaudai teigė L.Graužinienė.

Informaciniai stendai Baltijos keliui atminti įrengti ir Latvijoje bei Estijoje. Iš viso atidengti 23 stendai trijose Baltijos valstybėse: Lietuvoje – devyni, Latvijoje – dešimt, Estijoje – keturi.

Tai vienas Baltijos kelio 25-mečio renginių.

Baltijos kelias – 650 km ilgio susikibusių žmonių, sustojusių sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – grandinė. Jis nusidriekė 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias slapto Molotovo–Ribbentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines.

Spėjama, kad iš viso Baltijos kelyje stovėjo apie 2–2,5 mln. žmonių, iš jų – apie 1 mln. iš Lietuvos.