Jau beveik 13 metų, pradedant 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktais, amerikiečiai islamo ekstremizmą suvokia kaip didžiausią pavojų pasaulyje. Dėl to George'as W. Bushas paskelbė tebevykstantį karą su terorizmu, dėl to vykdytos karinės intervencijos Irake ir Afganistane. Ir dėl to paties petys petin su amerikiečiais stojo ne kas kitas, o Vladimiras Putinas.
Diena, kai V. Putinas tapo amerikiečių draugu
Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį santykiai tarp JAV ir Rusijos buvo kaip reta šilti. Štai JAV prezidentas George'as W. Bushas 2001 m. liepą pasakė kone sentencija tapusį komplimentą V. Putinui:
„Pažiūrėjau tam vyrui į akis, įžvelgiau, kad jis labai tiesus ir patikimas, turėjome labai gerą dialogą. Sugebėjau pajusti jo sielą. Jis yra žmogus, giliai pasišventęs savo šaliai ir jos interesams.“
Tais pačiais metais V. Putinas pateisino komplimentus. Po siaubingų Rugsėjo 11-osios įvykių Rusijos lyderis pirmas iš pasaulio lyderių paskambino G. W. Bushui ir perdavė savo užuojatą. Vėliau V. Putinas pasakė jausmingą, emocionalią kalbą, kurioje ne tik reiškė užuojautą amerikiečių tautai, bet ir solidarizavosi su JAV kovoje su islamo teroristais. Mat tuo metu vienas didžiausių V. Putino galvos skausmų buvo čečėnai, kuriems priskirta atsakomybė dėl daugelio kruvinų išpuolių Rusijoje.
„Rusija puikiai žino, kas yra terorizmas. (…) Mes visiškai suprantame ir jaučiame jūsų skausmą. Mes jus palaikome“, - tai tik vienas iš daugelio epizodo V. Putino kalboje, kuriais deklaruoti šilčiausi jausmai amerikiečiams.
G. W. Bushas vėliau sakė, kad tokie V. Putino veiksmai jam leido „suprasti, kad Šaltasis karas baigėsi“. Ką gi, panašu, kad JAV prezidentas klydo. Ironiška, bet petys petin su amerikiečiais į kovą su terorizmu kilęs V. Putinas dabar tų pačių amerikiečių įvardijamas kaip terorizmo Ukrainoje pagrindinis rėmėjas.
Terorizmo sąvoka – jau nebe ta
„Atrodytų, po 2001 m. Rugsėjo 11-osios buvo labai akivaizdu ir aišku, kas gali būti teroristais. Na, tai žmonės, ne valstybiniai veikėjai, ne vyriausybiniai, ne remiami vyriausybių. O jei remiami – tai labai aiškių vyriausybių: ar Libijos, ar Irano. Bet kuriuo atveju, teroristas – tai žmogus, kuris kažkuo nepatenkintas ar savo šalyje, ar pasaulyje, ir imasi brutalių veiksmų. Nors ir nebuvo universalaus terorizmo apibrėžimo, buvo beveik universalus jausmas, kas traktuotina kaip terorizmas.
Dabartinių įvykių Ukrainoje kontekste turime kelti klausimą – kaip apibrėžti terorizmą ir kas yra teroristas. Dabar tie žmonės, kurie kovoja prieš Ukrainos vyriausybę, dažnai vadinami separatistais – tai ne toks negatyvus terminas. Kitais atvejais jie vadinami tiesmukai – teroristais. Čia jau matome, kad ta sąvoka „išplaukusi“. O jeigu pridėsime turbūt svarbiausią veikėją – Rusiją – (…) tokiu atveju, jau galime klausti ne tiek, kas traktuotina kaip terorizmas, bet kaip matyti Rusiją“, - kalbėjo E. Račius.
Pasak jo, Rusija tampa dar viena valstybe, pretenduojanti į labai prastą statusą tarptautinėje arenoje. „Mes matome, kad yra dar viena valstybė, atrodytų, prieš tai buvusi „sukalbama ir civilizuota“, G-8 narė, kuri dabar elgiasi taip, kaip nepriderėtų elgtis. Ji ne tik remia teroristus, bet ir pati tampa, tam tikra prasme, teroristiniu vienetu“, - svarstė E. Račius.
Sakė daug. O kiek padarė?
„Rusija, nors ir verbaliai rėmė kovą prieš pasaulinį terorizmą, prieš Al-Qaeda, rėmė labai pragmatiniais sumetimais. Tiek, kiek Rusijai tai padėjo susidoroti su Šiaurės Kaukazo separatistais – pirmiausiai Čečėnijoje“, - sakė E. Račius.
Pasak jo, Rusija jau kurį laiką demonstruoja toli gražu ne visais karo su terorizmu aspektais pritarianti JAV pozicijai. Ir vienas aktyviausių žmonių šiame fronte – Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„S. Lavrovo asmenyje labai dažnai amerikiečiai yra kaltinami kaip tie, kurie išugdė teroristus – tuos pačius islamiškos valstybės smogikus, kuriuos neva JAV ir jų partneriai rėmė Sirijoje, nes jie kovojo prieš Damasko režimą. (…) Kita vertus, Rusija niekada realiai nepadėjo Jungtinėms Valstijoms“, - tęsė E. Račius.
Anot jo, jei tarp JAV ir Rusijos yra įmanomi savotiški politiniai mainai – tai labai riboti. Esą amerikiečiai galėtų kiek nusileisti dėl Ukrainos, jei Rusija palaikytų JAV pozicijas Izraelio ir Palestinos konflikte.
„Konkrečiu klausimu – palestiniečių ir žydų – turbūt galima galvoti taip. Bet, sakykime, Sirijos atveju yra visiškai neįsivaizduojama, kad Rusija eis į kompromisą. (…) Irakas – kol kas neapibrėžta situacija, ir sunku pasakyti, ko galėtų tikėtis amerikiečiai. O visur kitur pasaulyje Rusijos įtaka nėra tokia didelė ir esminė, kad būtų galima tartis, derėtis ir aukoti dalį Ukrainos ar ją visą“, - aiškino VDU mokslininkas.
E. Račius ragina nepamiršti ir dar vieno faktoriaus. Nors Arabų pavasaris, nušlavęs ne vieną diktatorių, atrodė esąs labai palankus amerikiečiams, naujieji arabų šalių lyderiai toli gražu ne visada pateisina Vakarų viltis. O tai – vėlgi puiki proga Rusijai susigrąžinti prarastas pozicijas.
„Čia Rusija jau tikrai dalyvauja lenktynėse“, - konstatavo E. Račius.
Islamo terorizmo grėsmė amerikiečiams kur kas aktualesnė už Ukrainos aktualijas. Tačiau E. Račius pastebi, kad islamo ekstremizmas dabar nebėra taip eskaluojamas, kaip tai vyko G. W. Busho valdymo laikais.
„Absoliučiai daugumai amerikiečių Ukrainos klausimas neegzistuoja. Jie nežino, nei kur ta Ukraina, nei kokia ten valdžia, nei kokia istorija. Geriausiu atveju, tie, kurie prisimena Sovietų Sąjungą, mano, kad tai yra tokie patys, tik truputėlį kitokie rusai. Bet kita vertus – musulmonų ekstremizmo ar terorizmo grėsmė Jungtinėse Valstijose dabar jau yra sumenkusi. Žiniasklaidoje ta grėsmė nebėra taip eskaluojama“, - svarstė pašnekovas.
(Ne)pamiršta antipatija sovietams
„Vidurinė ir vyresnė amerikiečių karta prisimena Tarybų Sąjungą. JAV Tarybų Sąjungos nekentimas iš tikrųjų buvo labai gajus. Jaunesnioji karta, neprisimenanti Tarybų Sąjungos, gali būti pasimetusi“, - teigė E. Račius.
Anot jo, nemaža dalis amerikiečių neabejotinai mato, kad dabartinis V. Putino ir jo aplinkos elgesys vis panašesnis į sovietiniais laikais taikytą politiką. Kiti gi, nematę Šaltojo karo, esą gali būti ne taip kritiškai nusiteikę.
V. Putinas jau laido užuominas
Politologas Kęstutis Girnius pastebi, kad Maskva jau žaidžia amerikiečių jausmais dėl kovos su terorizmu.
Pašnekovo nuomone, amerikiečiai šiuos žodžius išgirdo. „Įsivaizduoju, kad Amerika stengsis kaip nors įtikinti Rusiją, kad jiems lygiai taip pat svarbus šitas bendradarbiavimas. Manau, Amerika mėgins argumentuoti: yra nesutarimų, bet yra ir bendrų reikalų – nesutariame dėl Ukrainos, dėl jos ilgą laiką nesusitarsime, bet turime bendrų interesų, kurių nereikia atsisakyti“, - prognozavo K. Girnius.
Anot jo, tarp svarbiausių amerikiečiams pozicijų taip pat įvardintinas sankcijų Iranui tęstinumas. „Jeigu Rusija pasitrauktų arba pradėtų Iranui tiekti ginklus, tada padėtis labai komplikuotųsi“, - sakė politologas.
Pasak jo, dabartinė padėtis neleidžia nei JAV, nei Rusijai daryti didesnių nuolaidų. Tačiau mažesni manevrai – kur kas realesnis scenarijus.
„Viešo atsitraukimo greitai nebus. Jei būtų – tai vyktų laipsniškai“, - teigė K. Girnius.
Klydo ne tik G. W. Bushas
G. W. Busho skambūs pareiškimai apie Šaltojo karo pabaigą ir tyrą V. Putino sielą – ne vienintelis atvejis, kai JAV vadovai smarkiai prašovė vertindami Rusiją valdantį režimą.
„Ne tik jis sakė, kad Šaltasis karas baigėsi. Kai Valdas Adamkus 2007 ar 2008 m. sakė, kad atsinaujina Šaltasis karas, Condoleeza Rice (buvusi JAV valstybės sekretorė – DELFI) pasakė, kad tai yra nesąmonė“, - priminė K. Girnius.
Vis dėlto pašnekovas pastebi, kad „žvilgsnis į V. Putino sielą“ nesukliudė G. W. Busho administracijai imtis veiksmų, kuriems Maskva griežtai nepritarė. Invazija į Iraką – vienas ryškiausių pavyzdžių.
„Amerikos konkretūs veiksmai Rusijos atžvilgiu yra gana kieti. Ir aš manau, kad labai didelė klaida manyti, jog rusai pergudrauja, Amerika jiems nuolaidžiauja ir panašiai“, - sakė K. Girnius.
D. Jakniūnaitė: abi šalys turi ką prarasti
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytoja Dovilė Jakniūnaitė nelinkusi manyti, kad Rusija ir JAV gali nutraukti saitus kovos su terorizmu srityje.
„Nuo 2001 m. būta jau daug bangų JAV ir Rusijos santykiuose: ir geresnių po Rugsėjo 11-osios ar kad ir ne itin vykusio santykių perkrovimo, ir prastesnių – Irako, Gruzijos karų metu ar dabar. Net ir įvykus smarkesniam susidūrimui, kaip kad 2003 m. dėl intervencijos į Iraką, Rusija smarkiai prisidėjo suteikdama tranzito koridorius per savo teritoriją į Afganistaną“, - DELFI teigė D. Jakniūnaitė.
TSPMI dėstytojos teigimu, abi šalys turi ką prarasti.
„Rusijai suinteresuota kova su terorizmu dėl to, jog jai kelia nerimą situacija Šiaurės Kaukaze, ir čia JAV yra puikus sąjungininkas. Turint mintyje, jog Rusija Ukrainos rytuose kovojančių grupuočių nelaiko teroristais, taip pat tai, kad abi pusės net ir smarkiai nesutardamos iki šiol sugebėdavo kai kuriose srityse susitarti, manyčiau, jog kol kas neverta manyti, jog JAV (o iniciatyva, manau, yra jos rankose) nutrauks bet kokį bendradarbiavimą ir susitarimus kovos su terorizmu srityje“, - aiškino politologė.
Vienas globalizacijos rezultatų – Europos šalyse žaibiškai išplitęs islamas. Vis dėlto TSPMI dėstytoja nemano, kad dėl besikeičiančios demografijos didžiosios Europos šalys keis kursą kare su terorizmu.
„Siūlyčiau nepainioti islamą išpažįstančiųjų ir islamo ekstremistų, ir kol kas nepanašu, kad Vakarų Europos valstybių išorinio saugumo politiką itin smarkiai veiktų būtent musulmonų skaičius jų šalyse“, - konstatavo D. Jakniūnaitė.
Vis dėlto Vakarų Europa prie amerikiečių žygio prisideda ne tiek, kiek to norėtų Vašingtonas. „Daug svarbesni kiti faktoriai – visų pirma, pasiryžimas prisidėti prie tarptautinio saugumo palaikymo, o tai reiškia gynybos biudžetų didinimą. Kaip žinoma, Vakarų Europos valstybės nėra linkusios tai daryti. Būtent dėl to JAV tenka ieškoti ir kitų valstybių, galinčių prisidėti prie jos iniciatyvų“, - dėstė politologė.
Ar tokia situacija daro Rusiją patrauklia sąjungininke? TSPMI dėstytoja taip nemano – juolab, kad Maskva parodė savo veidą.
„Reikia turėti mintyje, kad Rusija yra sunki ir ne visada prognozuojama partnerė, tad JAV savo kovoje su terorizmu tikrai "nestatys" vien tik ant šios valstybės“, - reziumavo D. Jakniūnaitė.