„Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus rugpjūčio 18 d. teikimą, nuo rugpjūčio 25 d. atleidžia Jaroslavą Neverovičių iš energetikos ministro pareigų.
Laikinai eiti energetikos ministro pareigas iki rugsėjo 7 d. pavesta susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui, nuo rugsėjo 8 d. iki bus paskirtas naujas ministras – ūkio ministrui Evaldui Gustui“, - teigiama Prezidentūros pranešime.
Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį paskelbė siūlysiantis atleisti J. Neverovičių. Griežto Vyriausybės vadovo sprendimo priežastis – energetikos ministro politinis akibrokštas, kai nepaisant A. Butkevičiaus kategoriško prieštaravimo energetikos viceministre iš naujo paskirta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovė Renata Cytacka. Premjeras nedviprasmiškai užsiminė, kad toks J. Neverovičiaus sprendimas sietinas su LLRA lyderių spaudimu.
Lenkų pasitraukimas iš koalicijos – tarp realiausių variantų
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos moksų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas mano, jog LLRA pasitraukimas iš koalicijos po J. Neverovičiaus atleidimo atrodo labai tikėtinas.
Jei LLRA trenks durimis, tai, anot jo, galima sieti su artėjančiais savivaldos rinkimais. „Paprastai artėjantys rinkimai tampa priežastimi valdančiosioms partijoms trauktis į opoziciją. Šiuo atveju, kadangi savivaldos rinkimai yra svarbūs LLRA būtent dėl jos elektorato koncentracijos tik tam tikrose apygardose, tai gali būti vienas iš motyvų“, - svarstė TSPMI vadovas.
Pozicija dėl Ukrainos – ne pliusas V. Tomaševskiui
R. Cytackos persona – ne vienintelis atvejis, kai LLRA ir partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis demonstruoja kardinaliai priešingas pažiūras A. Butkevičiui ir kitiems koalicijos partneriams. LLRA lyderis pasižymėjo ir dviprasmiškais pareiškimais Ukrainos atžvilgiu.
R. Vilpišausko nuomone, tai taip pat gali būti reikšminga svarstant LLRA ir valdančiosios koalicijos bendrą ateitį. Ar jos nebuvimą.
„Per tai, kaip interpretuojama agresija prieš Ukrainą irgi galima matyti aiškius skirtumus tarp LLRA ir kitų valdančiųjų partijų“, - priminė politologas.
Į laisvą kėdę pretenduoja „darbiečiai“
Jei Valdemaras Tomaševskis su kompanija nuspręstų trenkti valdančiosios koalicijos durimis, tai iš socialdemokratų, Darbo partijos ir „tvarkiečių“ neatimtų daugumos Seime.
Kitas klausimas – kuriai iš valdančiųjų partijų tektų energetikos ministro postas. DELFI žiniomis, LLRA pasitraukimo iš koalicijos atveju realiausia pretendente į laisvą ministro kėdę būtų Darbo partija.
Ar D. Grybauskaitė sutiktų į postą, kurį pati laiko vienu svarbiausių Vyriausybėje, leisti „darbietį“, kai būtent su šia partija prezidentė konfliktuoja nuo pat 2012 m. Seimo rinkimų? R. Vilpišauskas tokios galimybės neatmeta.
„Tai būtų sudėtingas klausimas. Ir labai priklausytų nuo to, kas konkrečiai būtų siūlomas į ministro poziciją. Bet tie projektai, kurie yra svarbiausi, kuriems daugiausiai dėmesio skiriama – jie yra įsibėgėję, ir ypač dėl paaštrėjusios saugumo situacijos Lietuvoje daug dėmesio skiriama jų įgyvendinimui, pažangai. Manau, kad kas bebūtų ministru – nesiryžtų mėginti stabdyti šį procesą. Tuo labiau, kad yra tvirtas sutarimas dėl pagrindinių projektų realizavimo tarp prezidentės ir premjero. Be to, gali būti, kad ir Darbo partija gali norėti parodyti savo supratingumą“, - aiškino TSPMI vadovas.
Ministras pasirinko: partija svarbiau
Paklaustas, ar J. Neverovičiaus atleidimas yra didelis nuostolis šalies energetikos politikai, R. Vilpišauskas pažymėjo, kad ministras pats pasirinko. Esą jis pasirinko paklusti jį delegavusios partijos linijai, taip parodydamas savo politinius prioritetus.
„Turbūt prasmingiau kalbėti apie jį, kaip apie LLRA deleguotą ministrą. Nes aišku, kad jis laikėsi jį delegavusios partijos pozicijos. O ši pozicija jau kurį laiką yra konfrontacinė – tiek koalicijos partnerių, bent jau socialdemokratų, tiek ir prezidentės atžvilgiu“, - teigė politologas.
Pasak jo, pradėjęs eiti ministro pareigas, J. Neverovičius atrodė kaip aktyvus ir iniciatyvus politikas, tačiau dabar vaizdas jau kitoks.
„Man atrodo, kad ministras J. Neverovičius tiesiog vykdė partijos politiką. Ir jei pačioje darbo pradžioje buvo galima matyti jo aktyvų asmeninį indėlį į energetikos projektų realizavimą, tai sakyčiau, kad pastaruoju metu jis vis labiau susitapatino su jį delegavusios partijos pozicija“, - sakė R. Vilpišauskas.
LLRA kol kas tyli
Dar pirmadienį LLRA politikai teigė nedramatizuojantys šio A. Butkevičiaus žingsnio.
„Jo pozicija. O koalicinio sprendimo nėra. Paskelbta yra, kad bus koalicijos tarybos posėdis – ir bus nuspręsta. O dabar tai premjero – ar vienos partijos – nuomonė“, - DELFI pirmadienį teigė LLRA frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė.
Kaip D. Grybauskaitės sprendimas dėl J. Neverovičiaus atsilieps LLRA tolesniems veiksmams, kol kas neaišku.
O atrodė, kad bus ramu
J. Neverovičiaus atleidimas – netikėtas politinis posūkis. Atrodė, kad po prezidento rinkimų valdančiosios koalicijos rimtesnės permainos nedrebins.
Prezidentūra pasiekė, kad vadinamojo „juodojo sąrašo“ viceministrų nebeliktų postuose, dar iki Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo atsistatydino aršiausiai dėl „juodojo sąrašo“ kritikuotas „darbietis“ žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Jį pakeitė Virginija Baltraitienė, 2012 m. pabaigoje kandidatavusi į švietimo ir mokslo ministrės postą, bet nesulaukusi žalios šviesos Prezidentūroje. Dar vienas pasikeitimas – socdemas Vytenis Andriukaitis deleguojamas į Europos Komisiją, o jo vietą Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo poste užėmė partietė Rimantė Šalaševičiūtė.
J. Neverovičiaus komandos nariai taip pat figūravo „juodajame sąraše“. Ministro komandą paliko jame minėta „darbiečių“ deleguota viceministrė Žydrūnė Juodkienė. Tuo tarpu įtampos dėl R. Cytackos netikėtai išaugo į tiesioginį konfliktą su premjeru.