Eutanazija jau ne vieną dešimtmetį kelia diskusijas daugelyje pasaulio valstybių. Krikščioniškomis tradicijomis pasižyminčiose šalyse tokie įstatymai dažnai susiduria su aršiu pasipriešinimu. Vis dėlto M. A. Pavilionienė mano, kad Lietuva tokiam įstatymui jau subrendo.

Įstatymo projekte numatoma, kad eutanazijos prašymą gydymo įstaigai galėtų pateikti tik pats nepagydomai sergantis pacientas. M. A. Pavilionienė siūlo nustatyti, kad toks prašymas „gali būti užpildomas tik paties paciento, kurio būklė gydytojų konsiliumo sprendimu yra pripažinta terminaline, ir kuriam, ne vėliau nei prieš tris dienas iki prašymo užpildymo, išduota psichiatro pažyma, kad pacientas yra sąmoningos būsenos“.

Įstatymo projekte taip pat nustatyta, kad eutanaziją medikai galėtų atlikti tik įsitikinę, kad pacientas prašymą parašė būdamas blaivaus proto, o ligonį „vargina nuolatinės ir nepakeliamos fizinės ir (ar) dvasinės kančios, kurių neįmanoma palengvinti“. Taip pat siūloma palikti laiko apmąstymams – pagal įstatymo projektą, eutanazija galėtų būti atlikta praėjus ne mažiau nei trims savaitėms nuo paciento prašymo pateikimo.

Jei Seimas pritartų socialdemokratės iniciatyvai, eutanazija Lietuvoje būtų įteisinta nuo 2016 m. sausio 1 d.

Ruošiasi mūšiui su konservatoriais ir Bažnyčia

M. A. Pavilionienė DELFI teigė su įstatymo projektu dirbusi maždaug pusmetį. Politikės nuomone, Lietuvai laikas priimti tokį įstatymą.
Marija Aušrinė Pavilionienė

„Aš manau, kad taip. Tikrai taip. Pusę metų dirbome prie šito įstatymo. Buvęs Seimo narys Andrius Burba praėjusioje kadencijoje buvo pateikęs šitą įstatymą, susilaukė daug pastabų. Tai pusę metų mes su savo padėjėjais taisėme šitą įstatymą, mąstėme ir pateikėme“, - kalbėjo Seimo narė.

Politikė neslėpė esanti nusiteikusi politinėms batalijoms – ir ne tik su eutanazijos oponentais Seime.

„Be abejonės. Ir iš Bažnyčios. Tai normalu – kiekviena nauja mintis susilaukia pasipriešinimo šitoje šalyje“, - teigė M. A. Pavilionienė.

Socdemė tvirtina ir pati mieliau pasirinksianti eutanaziją, jei tektų susirgti nepagydoma liga. „Turiu karčią asmeninę gyvenimo patirtį. Aš nenorėčiau nei pati patirti žeminančią gyvenimo pabaigą, nei linkėti to kitiems“, - reziumavo parlamentarė.

Seimo sveikatos korifėjai – prieš

Panašu, kad M. A. Pavilionienei teks grumtis ne tik su opozicijoje esančiais konservatoriais, bet ir su dalimi koalicijos partnerių. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, „darbietė“ Dangutė Mikutienė DELFI teigė nepritarianti eutanazijos įteisinimui.
Dangutė Mikutienė

„Kaip žinote, bet kokioje šalyje, kai kyla šios diskusijos, visada tai pritraukia didžiausių pasaulio dienraščių ir informacinių agentūrų dėmesį. Labai plačiai tai nuskamba. Manyčiau, kad darant tokį žingsnį turėtų būtų daug išsamių diskusijų. Dėl ko tokį žingsnį norima daryti, kokios yra pasekmės, kaip į tai reaguoja visuomenė. Aš asmeniškai esu prieš tokią idėją. O toks, sakyčiau, nebrandus iššūkis, išsišokimas ir visuomenę sudirgina. Seimo nariai laisvi savo sprendimuose, bet sakyčiau, kad tokiais jautriais klausimais neverta būtų skirti dėmesio ir tokius projektus teikti“, - sakė D. Mikutienė.

Dar aštriau įstatymo projektą kritikuoja Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Antanas Matulas.

„Tie bandymai yra visiškai ciniški. Sunku ir pakomentuoti. (…) Atsiranda alternatyva – pradėti žudyti. Nes kitaip čia pavadinti neįmanoma. Žudyti žmones, puolusius į neviltį. Juo labiau, kad ir taip dažnai Lietuvoje žmonės priima neteisingus sprendimus ir baigia gyvenimą savižudybe“, - DELFI piktinosi A. Matulas.

Pasak jo, šiuolaikinė medicina pakankamai pažengusi, kad nepagydomas pacientas net paskutinėmis valandomis nejustų kančių. „Mano manymu, kaip mediko ir kaip žmogaus, tikrai nereikėtų (eutanazijos įteisinimo – DELFI). Yra priemonių, kurios 100 proc. žmogų nuskausmina. Ir netgi paskutinėmis minutėmis gali padaryti jį laimingu“, - įsitikinęs A. Matulas.

Ministrė pritaria tik iš dalies

M. A. Pavilionienės partietė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė DELFI teigė nepritarianti tiesioginei eutanazijai, kai paciento gyvybė nutraukiama vienkartine medikamentų doze. Tačiau netiesioginei eutanazijai ministrė linkusi pritarti.

„Pačiam principui, kas liečia tiesioginę eutanaziją, aš nepritariu. Dėl netiesioginės, manyčiau, tikrai mes turime diskutuoti Lietuvoje, kaip ir visose ES šalyse. Tačiau mes nesame ta gerovės valstybė, kuri gali užtikrinti tinkamą paliatyvinę slaugą ir padėti žmogui apsispręsti pačiam šitoje dalyje. (…) Tiesioginė eutanazija man nėra priimtina, ir aš esu prieš ją. O netiesioginė, kada, sakykim, nutraukiamos tam tikros procedūros ar gydymas, ar, jeigu labai dideli skausmai, padidinamos vaistų dozės, aš manau, čia svarstant, diskutuojant, ko gero būčiau už“, - DELFI teigė R. Šalaševičiūtė.